Pagrindinės priežastys, kodėl negalima pasitikėti apsišaukėliais, kurie save vadina „notarų tarpininkais“
BNS. Lietuvos notarų rūmai ragina nepasitikėti teisinių konsultacijų įmonėmis, kurios prisidengdamos „notarų tarpininkų“ ar „notarinių konsultacijų“ vardu, neteisėtai teikia konsultacijas ir kitas mokamas paslaugas gyventojams.
„Buvome šokiruoti, sužinoję, kad Vilniuje „notaro tarpininke“ prisistatanti teisininkė po iškaba „Notarinės konsultacijos“ neteisėtai teikė konsultacijas žmonėms, pavėžėdavo juos iki notaro biuro ir už tai imdavo mokestį. Dėl šio asmens neteisėtos veiklos kreipėmės į policiją ir Teisingumo ministeriją“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. Lietuvos notarų rūmai ėmėsi teisinių priemonių, gavę gyventojų nusiskundimų, jog Vilniuje, Šeškinės gatvėje esančiame komplekse veikianti UAB „Legis Servus“ vitrinoje skelbė teikianti „notarines konsultacijas“, o įmonėje dirbanti J. B. prisistatydavo „notaro tarpininke“ ir už atlygį rengdavo dokumentus notariniam veiksmui bei pavėžėdavo klientus iki notaro biuro.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymas bei kiti teisės aktai nenumato „notaro tarpininko“ profesijos ir nustato griežtus reikalavimus asmenims, kurie nori tapti notarais. Įstatymas reikalauja, kad notarinius veiksmus, tarp jų – ir konsultacijas, atliktų tik notarai. Įstatymas reglamentuoja, kaip ir kur gali būti atliekami notariniai veiksmai.
Lietuvos notarų rūmai primena, kad asmenys visais notariniais klausimais turi kreiptis tiesiogiai į bet kurį iš Lietuvoje veikiančių 228 notarų biurų, kur notarai ir deramą kvalifikaciją turintys notarų padėjėjai parengs ir atliks notarinį veiksmą. Už notarines paslaugas imamas valstybės nustatytas mokestis.
„Tam, kad asmuo patektų į norimą notaro biurą, nereikia jokių tarpininkų ir papildomų išlaidų. Pakanka susisiekti su biuru telefonu arba elektroniniu paštu, arba atvykti tiesiai į biurą darbo valandomis“, - pabrėžė M. Stračkaitis.
Lietuvos notarų rūmai įspėja gyventojus nepasitikėti tariamais notaro tarpininkais dėl šių priežasčių: Apsišaukėlis „tarpininkas“ niekada neprilygs notarui civilinės teisės žiniomis – juk asmuo, kad taptų notaru, privalo turėti mažiausiai penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikyti notaro egzaminą, laimėti Teisingumo ministerijos skelbiamą konkursą notaro pareigoms užimti. Be to, notaro darbas ir jo kvalifikacija yra nuolat tikrinami per atestacijas ir patikrinimus. Apsišaukėlis „tarpininkas“ neatsako už savo veiksmus ir klaidas. Tuo tarpu notaro ir jo darbuotojų veiksmų teisėtumą galima užginčyti teismui, ir teisėjui konstatavus, jog klientas patyrė žalą, ji bus atlyginta. Tam notarai draudžiasi privalomuoju ir savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apsišaukėlio „tarpininko“ tikslas – uždirbti pinigų. Tuo tarpu notaras pirmiausia rūpinasi tuo, kad būtų geriausiai užtikrinti jo kliento teisėti lūkesčiai, ir su sandorio šalimis būtų elgiamasi nešališkai, objektyviai ir teisingai. Notaras – prevencinio teisingumo civilinėje teisėje garantas. Jau dešimt metų sociologinės apklausos patvirtina, kad notarais pasitikima labiausiai tarp visų teisinių profesijų, o apsilankymais notarų biuruose lieka patenkinti devyni iš dešimties klientų. Tuo tarpu apsišaukėliai „tarpininkai“ dažniausiai sulaukia tik piliečių skundų.