Notarų rūmų prezidentas: „Civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės propaguotojų“
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis sako, kad Lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų veikianti lotyniškojo notariato sistema garantuoja tai, kad civilinės teisės srityje šalyje užtikrinama teisės viršenybė ir teisingumo prevencinė funkcija. Anot jo, Europos Sąjungos kontekste Lietuva atrodo gerai, aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos notariatų tarybos veikloje. „Visur pasaulyje ir Europoje civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės tradicijų propaguotojų“, - pastebi M.Stračkaitis.
Interviu su M.Stračkaičiu – šio numerio „Teisės žiniose“.
2015 metais įsigalioja naujos prievolės tvirtinti sandorius pas notarą. Kritikai teigia, kad papildomi reikalavimai gali kenkti investicijoms. Ar sutiktumėte?
Naujosios įstatymų normos perėjo visas svarstymo Lietuvos institucijose stadijas, dėl jų išties sulaukta ne tik pozityvių, bet ir kritiškų vertinimų. Valstybės įstaigų dialoge dalyvavo ir Lietuvos notarų rūmai. Svarstant įstatymų pataisų siūlymus Vyriausybėje, jai pavaldžiose institucijose ir Seime, Notarų rūmai pagal savo kompetenciją pateikė savo poziciją ir pastabas. Vis dėlto, mes visuomet laikomės principo nekomentuoti teisės aktų, kurie priimti, o juos vykdyti.
Gal galite įvertinti, kaip teisės aktų pasikeitimai 2015 metais paveiks prekybą akcijomis, vekselių naudojimą ir paskolos sutarčių sudarymą?
Prognozuoti teisės aktų pasikeitimo pasekmes būtų spekuliatyvu. Viską sužinosime iš praktikos. Stengiamės gerai pasiruošti naujovėms. Notarų rūmai sieks užtikrinti, kad notarai profesionaliai, greitai ir kokybiškai tvirtintų jiems naujais teisės aktais priskirtus sandorius.
Vertindami pasikeitimus 2015 metais, kritikai teigė, kad notarai nėra susijungimo ir įsigijimų sandorių praktikos žinovai, todėl siekdami tinkamai atlikti savo pareigas tvirtindami sudėtingesnius akcijų sandorius turės samdyti ekspertus. Ar tikrai? Kokie čia kyla iššūkiai?
Siekdami užtikrinti, kad klientai nepatirtų nepatogumų ir ši nauja valstybės numatyta funkcija būtų vykdoma sklandžiai, Lietuvos notarų rūmai jau 2014 metų pabaigoje rengia notarams kvalifikacijos kėlimo mokymus, susijusius su vekseliais, akcijomis, jų perleidimu ir kitu. Tie mokymai bus tęsiami ir 2015 metais, be to, kaip įprasta teisės naujovių atvejais, Lietuvos notarų rūmai operatyviai analizuos notarų praktiką tuo klausimu bei galimą susijusią teismų praktiką. Išmoktos pamokos bus apibendrinamos į notarams privalomas rekomendacijas.
Verslininkai sakosi matantys daug neaiškumų dėl naujos tvarkos, pavyzdžiui, ką daryti, kai Lietuvos įmonės akcijas norės parduoti užsienyje ar šalys pasirinks sandoriui taikyti užsienio valstybės tiesę?
Valstybių sienos jau seniai ne kliūtis sutartims dėl vertybinių popierių perleidimo sudaryti.
Notarai, būdami valstybės įgalioti asmenys, veiklą vykdyti gali tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiaus notaras atlikęs teisinį tyrimą, tikrai galėtų patvirtinti Lietuvos įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šalims pasirinkus taikyti užsienio valstybės teisę.
Be abejo, tokį sandorį patvirtinti būtų sunkiau jau vien dėl to, kad notarui reikėtų gerai išmanyti ne tik tarptautinės privatinės teisės normų taikymą, bet ir žinoti taikytinos užsienio teisės turinį. Tai pat reikėtų pažymėti, kad šalys turi turėti protingą interesą pasirinkti taikyti kitos valstybės teisę. Ji neturėtų būti pasirenkama vien tam, kad būtų išvengta Lietuvoje privalomos notarinės formos. Be to, tai nebūtų pagrindas atsisakyti taikyti valstybės, su kuria tokia sutartis susijusi, imperatyvias teisės normas.
Tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonės akcijos būtų parduodamos užsienyje, būtų taikoma tos užsienio valstybės teisė. Tačiau pažymėtina, kad tiek vienu, tiek kitu atvejais, akcijas apmokant nekilnojamuosu turtu, esančiu Lietuvoje, nekilnojamojo turto perleidimui turėtų būti taikoma to turto buvimo vietos, t.y. Lietuvos valstybės teisė. Toks sandoris turėtų būti sudaromas notarine forma.
Taigi, šioje situacijoje akcijų pasirašymo sutartis turėtų būti sudaroma, vadovaujantis tiek tam tikros užsienio valstybės, tiek ir Lietuvos teise, kuri reguliuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perėjimo momentą ir kitus daiktinės teisės klausimus.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad klientų ir notarų komunikacija Lietuvoje vyksta naudojantis moderniomis informacinėmis technologijomis, todėl notarų paslaugos yra lengvai prieinamos ir patogios.
Šiemet buvote perrinktas naujai trejų metų kadencijai. Kaip teigėte, sieksite notarų kompetencijos, jų teikiamų paslaugų kokybės ir klientų aptarnavimo kultūros augimo. Kokios šioje srityje egzistuoja problemos?
Notarų bendruomenė – tai mūsų visuomenės atspindys. Nors didžiuojamės aukštais visuomenės pasitikėjimo rodikliais, kartais sulaukiame ir nepatenkintų notarų veiksmais klientų priekaištų. Jei kalbėsime apie notarų kompetenciją ir klientų aptarnavimo kokybę ir kultūrą, svarbu pabrėžti, jog viena intensyviausiai veikiančių Notarų rūmų struktūrų – Notarų atestacijos komisija. Reguliariai rengiamoms notarų atestacijoms suteikiame daug dėmesio, taip pat kartais, reaguojant į nusiskundimus, esame priversti surengti ir neeilines notarų atestacijas. Tai sudėtingas notaro darbo, jo žinių patikrinimas. Praeityje buvo atvejų, kai notarai nebuvo atestuojami ir negalėjo tęsti savo veiklos. Taip pat energingai dirba Notarų garbės teismas. Šiemet jis posėdžiavo jau kelis kartus dėl garbės bylų, kurias notarams iškėlė Notarų rūmų prezidiumas arba teisingumo ministras. Notarų darbo kokybės gerėjimui daug teigiamos įtakos turi ir nuolatiniai kvalifikacijos kėlimo seminarai. Kiekvienas notaras per metus privalo išklausyti tam tikrą skaičių paskaitų, kurias parengė ir skaito aukštųjų mokyklų teisės specialistai.
Lietuvoje šiemet veikė daugiau nei 200 notarų biurų, juose dirbo daugiau nei 250 notarų. Kaip atrodome kaimyninių šalių kontekste?
Visur pasaulyje ir Europoje civilinė teisė nuolat patiria spaudimą iš anglosaksų teisės tradicijų propaguotojų. Atstovaujame civilinei teisei, ir tarptautiniame kontekste atrodome normaliai. Lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų veikianti lotyniškojo notariato sistema garantuoja tai, kad užtikrinama teisės viršenybė ir teisingumo prevencinė funkcija civilinės teisės srityje. Neblogai atrodome visos Europos Sąjungos kontekste, aktyviai dalyvaujame Europos Sąjungos notariatų tarybos, į kurią įstojome prieš 10 metų, veikloje.
Lietuvoje privalomoji notarinė forma taikoma daugumai sandorių rūšių, ir tai, kad valstybės įstatymų leidėjai skiria notarams daugiau funkcijų, byloja apie notarų sistemos patikimumą ir veiksmingumą.
Kai kuriose kaimyninėse šalyse notarinė privaloma forma yra mažiau taikoma, todėl notarams neretai sunku įrodyti jų reikalingumą visuomenei.
Pagrindiniai notariniai veiksmai daugelyje Europos lotyniškojo notariato valstybių yra panašūs, tačiau notarų atliekamų veiksmų apimtis atskirose valstybėse šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Latvijoje notarai, be įprastinių notarinių veiksmų, gali tvarkyti skyrybų reikalus, Estijoje notarai gali tvirtinti dokumentus pažyma Apostille, taip pat tvirtinti santuokos sudarymą ir nutraukimą, nuo 2015 metų tvirtins ir partnerystės sutartis. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui Vokietijoje, notarų patvirtinti dokumentai ne tik turi didesnę įrodomąją galią, bet ir gali būti tiesiogiai vykdytini.
Kokios Jūsų prognozės 2015 metams? Ką išvysime – vertinant notarų veiklą?
Kryptys aiškios – stiprinti profesiją, gerinti jos prestižą ir patikimumą, saugoti ir kelti notarų kvalifikaciją. Stengsimės įsisavinti naujas mums priskirtas funkcijas, atlikti jas nepriekaištingai.
Įžengėme į elektroninę erą. Šiuo metu mūsų notariato lėšomis kuriama sistema „eNotariatas“, kuri leis modernizuoti kliento ir notaro santykius, tačiau išsaugos notarinės kontrolės principą.
Tačiau apie tai plačiau kalbėsime, kai sistema bus sukurta ir įdiegta.
Ačiū už pokalbį.