Mato takelį, kaip ateitį
Verslo Žinios, 2013-07-08. Teisininkai sako, kad prievolė naujai registruojamų įmonių vardus derinti su kalbininkais dalį žmonių gali atgrasinti nuo verslo steigimo patogesniu ir greitesniu būdų – internetu. Mat steigiant įmonę ne e.būdu, o per notarą, kalbininkų patikros galima išvengti.
Dovilė Burgienė, advokatų kontoros LAWIN partnerė įžvelgia, kad naujoji tvarka gali praretinti steigiančiuosius įmones e.būdų. Pasak jos, Registrų centras privalo kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) tik tam tikrais atvejais, tarp jų, kai verslininkas kreipiasi į registrą dėl pavadinimo ar įmonės registracijos tiesiogiai, prieš tai notarui netvirtinant dokumentų.
Paprastai kalbant, į VLKK kreipiamasi tik kai verslininkas įmonės pavadinimą rezervuoja internetu.
„Kai įmonės steugimo dokumentus jau bus patvirtinęs notaras, registras registruos įmonę steigėjo pasirinktu pabadinimu ir į VLKK nesikreips. Taigi gali susidaryti kuriozinė situacija, kad registras atsisakys laikinai registruoti konkretų įmonės pavadinimą, kaip neatitinkantį lietuvių kalbos normų, tačiau notaras patvirtins steigimo dokumentus tuo pačiu pavadinimu paskui ir registras įmonę įregistruos. Kas tokiu atveju norės steigti įmonę elektroniniu būdu?“ – kalba p. Burgienė.
Registrų centro (RC) atstovai išsisuka nuo tiesaus atsakymo, ar išties, jei įmonė steigiama ne e.būdu, o per notarą, gali pavykti užregistruoti ir lietuvių kalbos normų neatitinkantį įmonės pavadinimą, pvz., anglišką.
Aidas Petrošius, RC atstovas spaudai, VŽ pranešė, kad įmonių steigiamų per notarą, registravimo procedūros nepasikeitė.
„Jei steigiama per notarą, notaras prisiima visą atsakomybę už steigiamos įmonės dokumentų patikrą, RC neturi teisės kvestionuoti notarų sprendimų. Jei notaras prie pavadinimo nesikabino, jis registruojamas automatiškai“, - aiškina p. Petrošius.
Notarai siūlys
Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras, VŽ teigė, kad nuomonė, jog įmonės steigimas ir registravimas notarine tvarka gali padėti išvengti kalbininkų patikros, yra nepagrįsta.
„Notarai privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų. Įmonės ar kito juridinio asmens steigėjams notaras rekomenduos rezervuoti būsimą pavadinimą Registrų centre ir taip užtikrinti, kad nebūtų įsteigta įmonė jau egzistuojančiu pavadinimu. Registrų centrui rezervuojant įmonei pavadinimą, atliekama ir kalbininkų patikra. Jei steigėjas nepaisytų šių notaro rekomendacijų ir prašytų notaro steigti juridinį asmenį jo pageidaujamu pavadinimu, o vėliau paaiškėtų, kad įmonės pavadinimas neatitinka reikalavimų, įmonės steigimo dokumentus tektų tvirtinti iš naujo“, - sakė jis.
Kol kas nemažėja
Notariškai šiuo metu tvirtinamas daugumos juridinių asmenų steigimas, išskyrus atvejus, kai steigiama pagal tipinius steigimo dokumentus e.būdu.
Statistika rodo, kad internetu šiandien Lietuvoje jau įsteigiama nemažai įmonių, pvz., daugiau nei pusė visų UAB. Yra nuogąstavimų, kad ši valstybės investicija į technologinę pažangą gali neatsipirkti, jei įmonių steigėjai įsitikins, kad e.būdas nėra toks patogus ar operatyvus kaip kiti. Tiesa, RC duomenimis, kol kas internetu steigiamų įmonių skaičiaus mažėjimo nefiksuojama.
„Tačiau iš verslininkų kone kasdien girdime nusiskundimų dėl esamos tvarkos ir grasinimų verslo steigimo galimybių dairytis mažiau priekabiose valstybėse“, - pripažįsta p. Petrošius.