Lietuvos ir tarptautinio notariato atstovai Vilniuje mini notaro profesijos Lietuvoje 450-ąsias metines
Penkiolikos valstybių notariatų atstovai gruodžio 2 d. Vilniuje susirinko į tarptautinę konferenciją, kurioje minimos notaro profesijos Lietuvoje 450-osios metinės.
2016 metais minimos LDK II Statuto 450-osios metinės. LDK II Statutu buvo įsteigti žemės teismai, kurių raštininkas privalėjo vesti žemės teismo knygas, daryti jose įrašus ir jų išrašus. Į žemės teismo knygas buvo įrašomi ne tik teismų tardymai, bylos eiga, liudytojų parodymai ir teismo sprendimai, bet ir įvairiausi dokumentai bei aktai.
Žemės teismo raštininkas vykdė ir notaro pareigas, todėl 1566-ieji – II Lietuvos Statuto priėmimo metai, laikytini ir Lietuvos notaro, kaip teisininko instituto pradžios metais.
Į Lietuvos notarų rūmų surengtą konferenciją atvyko Tarptautinės notariato sąjungos, Europos Sąjungos notariatų tarybos vadovai, notarai iš Senegalo, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Ispanijos, Vengrijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Armėnijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Gruzijos.
Konferencijoje pranešimus skaitė Tarptautinės notariato sąjungos prezidentas Daniel-Sedar Senghoras (Danielis Sedaras Sengoras), Europos Sąjungos notariatų tarybos vadovas Paolo Pasqualis (Paolas Paskualis). Konferenciją sveikino laikinasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Atskira sesija skirta notariato istorijai. Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, doc. dr. Ramunė Šmigelskytė‑Stukienė perskaitė pranešimą apie Notarinę konfederacinių teismų funkciją 1792–1793 metais. Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Adamas Stankevič perkaitė pranešimą apie notarines funkcijas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškų teismų praktikoje XVIII amžiuje. 1990 metų Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė dr. Zita Šličytė savo pranešime prisiminė nepriklausomo notariato atkūrimą Lietuvoje ir 1992 metais įgyvendintą notariato reformą.