Lietuvoje minimos LDK Antrojo Statuto ir notaro profesijos Lietuvoje 450-sios metinės
Minint Antrojo Lietuvos Statuto 450-ąsias metines, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose lapkričio 18-19 dienomis vyko tarptautinė konferencija „Antrasis Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“. Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tarė Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Antrajame Statute įteisintas žemės teismo raštininkas privalėjo vesti žemės teismo knygas, daryti jose įrašus ir jų išrašus. Į žemės teismo knygas buvo įrašomi ne tik teismų tardymai, bylos eiga, liudytojų parodymai ir teismo sprendimai, bet ir įvairiausi dokumentai bei aktai. Tarp tų aktų - asmenų ar grupių privilegijos, testamentai, pirkimo ir pardavimo, mainų, užstatymo sutartys, LDK raštai, pranešimai, inventoriai, turto ir žemės ribų aprašymai, dovanojimo įrašai, globos priėmimo ir perdavimo aktai ir dar gausybė kitų dokumentų.
"Kitaip tariant, žemės teismo raštininkas vykdė ir notaro pareigas.Taigi 1566-uosius, II Lietuvos Statuto priėmimo metus, galima laikyti ir Lietuvos notariato, kaip teisinės institucijos, susikūrimo metais", - sakė M.Stračkaitis.
Lietuvos notarų rūmai buvo šios konferencijos, kurią organizavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejus, rėmėjai.
Konferencijoje pranešimus apie teisės kodifikavimo tradicijas Europoje ir Lietuvoje, notariatą, teismus ir teismo procesą, paprotinių ir teisinių normų taikymą bajorų visuomenėje bei apie kitus su svarbiausiu šalies įstatymu susijusius istorinius klausimus skaitė kelios dešimtys mokslininkų iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos.
Notariatui buvo skirta atskira konferencijos sesija. Herderio instituto Marburge mokslininkas Dr. Norbertas Kerskenas perskaitė pranešimą "Viešasis notariatas: diapazonas ir reikšmė Vidurio Rytų Europoje", Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto tyrėja dr. Wioletta Pawlikowska-Butterwick - "Kanauninkai, notarai ir teisininkai. Vilniaus Katedros dvasininkų įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėkūrai ir teisinės kultūros raidai Renesanso epochoje", Lietuvos istorijos instituto tyrėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė - "Notarinė konfederacinių teismų funkcija 1792–1793 m.", dr. Adam Stankevič iš Lietuvos istorijos instituto - "Notarinės funkcijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškų teismų praktikoje XVIII a."