Interviu su Lietuvos notarų rūmų prezidentu, Klaipėdos miesto notaru Mariumi Stračkaičiu
Klaipėdos miesto notaras, trečią kadenciją einantis Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų veiklai vadovauja nuo 2008 m. kovo mėn. Jis taip pat yra įvairių tarybų ir darbo grupių, rengiančių teisinius aktus, narys, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komisijos narys, taip pat daugelio knygų apie notariato teisę ir istoriją bendraautorius.
2016 m. gruodžio mėnesį minint notaro profesijos Lietuvoje 450-ąsias metines, ponas Stračkaitis buvo labai malonus ir sutiko Čekijoje notariato leidžiamo „Ad Notam“ žurnalo skaitytojams atsakyti į keletą klausimų apie šiandienos notariato situaciją Lietuvoje.
1) Pone prezidente, kokios yra pagrindinės Jūsų šalies notarų kompetencijos? Kokias notarų teikiamas paslaugas Lietuvos gyventojai vertina labiausiai ir dėl kokių paslaugų kreipiasi dažniausiai?
Atsakymas: Pagal Lietuvos įstatymus, notarai privalo atlikti įvairius notarinius veiksmus, dėl tos priežasties, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra dažni notarų klientai dėl tokių įstatymų reikalavimų. Tarp notarinių veiksmų galima paminėti sandorių tvirtinimą (įskaitant nekilnojamojo turto, sandorius); paveldėjimo klausimų sprendimą; vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginė prievolė, taip pat vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose; vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą; juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties tvirtinimą įstatymų reikalavimams.
2) Kaip visuomenė sužino apie naujas notarų teikiamas paslaugas? Ar yra vykdoma kokia vieša visuomenės informavimo kampanija?
Atsakymas: Vadovaujantis Lietuvos notarų rūmų vykdytos visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai tarp teisinių profesijų ir institucijų labiausiai pasitiki notarais bei didžiąja dauguma jų atliekamų notarinių veiksmų jau nuo 2005 metų, tada kai buvo pradėtos vykdyti visuomenės apklausos. Lietuvos notarų rūmai laikosi konservatyvios politikos dėl visuomenės informavimo kampanijų ir nuosekliai dirba kuriant santykius su žiniasklaidos priemonėmis, teikiant informaciją ir atsakant į žiniasklaidos klausimus dėl tam tikrų teisinių klausimų.
3) Lietuvos notariatas neatsilieka nuo naujausių technologijų naudojimo. Gal galėtumėte išsamiau papasakoti apie „e.Notaras“ sistemą?
Atsakymas: 2017 m. kovo mėnesį Lietuvos notarų rūmai kartu su keliais atrinktais notarų biurais pradėjo sistemos „e.Notaras“ pirmo etapo bandymą. Mes tikimės, kas po keleto testavimo mėnesių visi notarų biurai pradės naudotis šia sistema. Sistemą kuria informacinių technologijų srityje pirmaujanti įmonė iTree, kuri rengia tris šios sistemos įgyvendinimo etapus. Pirmojo etapo metu sukuriama interaktyvi intraneto sistema, apimanti visus notarų biurus, kuri leidžia notarams naudotis internetinėmis priemonėmis, leidžiančiomis suplanuoti susitikimus su klientais ir pasirengti notariniams veiksmams. Internetinės priemonės, kurios yra vienodos visiems notarų biurams, tačiau prie kurių priėjimą turi kiekvienas notaras atskirai, apima elektroninį notarinį registrą, kurį galima traktuoti kaip didelį šios srities proveržį. Šiuo metu notarai registruoja kiekvieną notarinį veiksmą įprastiniame popieriniame įrašų žurnale (registre), kuris kartu yra ir pagrindinis teisinis dokumentas bei finansinės veiklos įrodymas. Naujasis elektroninis registras bus naudojamas ne tik notarinių veiksmų registravimui, tačiau kartu bus ir priemonė, leidžianti kaupti įvairią statistiką ir duomenis mokesčių inspekcijai, apskaičiuoti kliento sąskaitą ir išrašyti sąskaitas faktūras. Sistema „e.Notaras“ taip pat turės viešą sąsają, kuri leis klientams pasirinkti norimą notarų biurą, susisiekti su juo bei stebėti ankstesnių ir šiuo metu vykstančių susitikimų su notarais istoriją. Paskutinis, tačiau ne mažiaus svarbus aspektas yra tai, kad sistema „e.Notaras“ suteiks notarams prieigą prie didžiosios daugumos vyriausybinių registrų, reikalingų notarinių veiksmų patvirtinimui.
Tolimesniuose „e.Notaras“ sistemos kūrimo etapuose mes tikimės išsamesnio bendravimo tarp notarų ir jų klientų, įskaitant saugesnių elektroninių priemonių naudojimo notarinių veiksmų patvirtinimui, pradedant paprastesniais ir baigiant sudėtingesniais veiksmais.
4) Kaip naujos technologijos pakeičia notarų teikiamas paslaugas? Jūsų nuomone, kuria linkme eina šios srities evoliucija?
Atsakymas: Informacinės technologijos yra esminė notaro profesijos ateities sudėtinė dalis. Mūsų nuomone, pagrindinis iššūkis notarams 2020-iais bus užtikrinti, kad tiek notarui, tiek klientui bendravimas internete būtų abipusiai naudingas ir gautų greitą prieigą prie reikiamų registrų ir duomenų bazių. Tačiau kur kas svarbiau yra užtikrinti, kad notarai išsaugotų išimtinę teisę ir įsipareigojimą teisiškai prižiūrėti visą notarinių dokumentų tvirtinimo procesą ir imtis visų priemonių, leidžiančių užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi.
5) Įsigaliojus 2016 m. civilinio kodekso ir Notariato įstatymo pataisoms, Lietuvos notarams buvo patikėtos naujos administracinės funkcijos. Gal galite papasakoti apie tai plačiau? Jūsų nuomone, kokias dar funkcijas galėtų perimti Jūsų šalies notarai, taip pasidalindami darbo našta su šalies/teismo institucijomis?
Atsakymas: Įsigaliojus 2016 m. Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo pataisoms, notarams pavesta atlikti naujus notarinius veiksmus ir numatyti aukštesni reikalavimai patiems notarams. Vadovaujantis Notariato įstatymo pataisomis, nuo 2016 m. sausio 1 d. notarams perduotos naujos funkcijos:
- vykdomųjų įrašų atlikimas pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės;
- dokumentų tvirtinimas Apostille pažyma;
- tarpininkavimo civiliniuose ginčuose (mediacijos) funkcija.
Civilinio kodekso pataisos taip pat suteikė notarams daugiau galios sprendžiant asmens neveiksnumo klausimus. Be kita ko, notarams numatyta nauja atsakomybė tvirtinti atsirandančius išankstinius nurodymus. Numatyta, kad pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Civilinio kodekso pataisos numato, kad notarai tvirtins ir sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus. Priėmus aukščiau įvardintas pataisas Seime, Lietuvos notarų rūmams prireikė didelių pastangų apmokant notarus naujų funkcijų ir pareigų vykdymui. Siekiant, kad notarai klientams paslaugas teiktų profesionaliai ir klientai gautų kvalifikuotą pagalbą, notarams buvo organizuojami įvairūs seminarai ir kvalifikacijos kėlimo kursai.
Visuomenės nuomonės apklausos, inicijuotos Lietuvos notarų rūmų, duomenys rodo, kad visuomenė palankiai vertintų notarų tvirtinamas ištuokas tai atvejais, kai nekyla ginčų dėl turto dalybų ar skyrybų metu nėra nepilnamečių vaikų. Tokios notarų funkcijos buvo įteisintos Latvijoje ir Estijoje prieš daugelį metų. Politinius sprendimus priimantys asmenys iki šiol nesiėmė spręsti šio klausimo. Lietuvos notarų rūmų nuomone, toks sprendimas būtų naudingas gyventojams ir palengvintų Lietuvos teismų darbą.
6) Kokį vaidmenį atlieka civilinių ginčų tarpininkavimo (mediacijos) funkcijos Lietuvoje? Ar tarpininkavimas tam tikrose situacijose yra privalomas? Kaip notaras tampa tarpininku, ar reikalingas sertifikavimas?
Atsakymas: Nepaisant fakto, kad teisė tarpininkauti notarams buvo suteikta nuo 2016 m. pradžios, notarai šia teise nesinaudoja. Tarpininkavimo paslaugos Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir kol kas jos nėra populiarios. Lietuvoje nėra privalomų tarpininkavimo atvejų, kaip ir nėra reikalavimų, nustatytų dėl tarpininkavimo neteisminiuose ginčuose. Lietuvoje yra rengiama tarpininkavimo ginčuose reforma, kurioje yra numatyta įtraukti privalomus mokymus ir egzaminavimą asmenims, siekiantiems tapti tarpininkais (mediatoriais). Atvejų sąrašas, kuriems bus privalomas tarpininkavimas, taip pat bus parengtas.
7) Kaip Lietuvoje galima tapti notaru? Kas skiria notarus? Kiek notarų šiuo metu yra Lietuvoje?
Atsakymas: Vadovaujantis įstatymu, asmenys, pageidaujantys tapti notarais, privalo turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Asmuo, pageidaujantis tapti notaru, privalo tūrėti mažiausiai penkerių metų teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą. Asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus, išskyrus teisės srityje dirbančius akademikus, privalo išlaikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, kurį periodiškai organizuoja Teisingumo ministerija. Asmenys, išlaikę egzaminą, privalo laukti viešo konkurso norėdami pateikti paraišką eiti notaro pareigas tam tikroje savivaldybėje. Tokius viešus konkursus įprastai vykdo Teisingumo ministerija pagal poreikį, kurį nustato Ministerija.
Taip pat nuo vienerių iki dvejų metų prailginamas kandidato į notarus – asesoriaus - praktikos laikas. Laimėjus viešą konkursą ir prieš pradedant eiti notaro pareigas, asmenims, išskyrus asesorius, nustatomas 6 mėnesių notaro praktikos laikas. Notarus skiria ir prisaikdina Teisingumo ministerija. Šiuo metu Lietuvoje dirba 263 notarai.
8) Kokia yra Lietuvos notariato struktūra? Kokie įstatymai reglamentuoja notarų ir pačios organizacijos veiklą? Ar narystė notarų rūmuose yra privaloma?
Atsakymas: Notarų veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, įsigaliojęs 1992 metais, įvykdžius valstybinio notariato, veikusio Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu, reformą ir perėjus prie Europoje veikiančios lotyniškojo notariato sistemos. Notarų narystė Lietuvos notarų rūmuose yra privaloma. Esminius sprendimus, susijusius su Lietuvos notarų rūmų politika, priima Lietuvos notarų rūmų prezidiumas (taryba). Ją sudaro prezidentas, viceprezidentas ir prezidiumo nariai iš penkių apygardų. Prezidiumą renka notarų rūmų narių generalinė asamblėja trejų metų kadencijai. Generalinės asamblėjos susirinkimai sušaukiami du kartus per metus. Prezidiumas yra pavaldus generalinei asamblėjai. Lietuvos notarų rūmai vykdo administracinę veiklą, o pagrindinis dėmesys skiriamas teisinės pagalbos teikimui notarams ir jų profesiniam kvalifikacijos kėlimui.
9) Notarai įprastai yra laikomi teisinio tikrumo įgyvendintojais. Kaip Lietuvos notarai užtikrina sandorių saugumą? Kokiu būdu notariniams veiksmams suteikiami registracijos numeriai, ar yra centralizuota notarinių veiksmų identifikavimo sistema?
Atsakymas: bendradarbiavimas tarp notarų ir valstybinių registrų yra esminis elementas, padedantis užtikrinti notarinių veiksmų saugumą. Prieš patvirtinant dokumentus, notaras privalo patikrinti klientą, nuosavybę ir kitą informaciją su duomenimis, esančiais valstybiniuose registruose. Tokiu būdu, notaras gauna patvirtinimą, kad naudojimasis turtu nėra apribotas ar, kad įgaliojimas nėra suklastotas ar asmens tapatybės dokumentas nebuvo pavogtas ir pan. Informaciją apie notariškai patvirtintus nekilnojamojo turto sandorius, vedybų sutartis, testamentus ar įgaliojimus notarai perduoda valstybiniams registrams, todėl visa informacija gali būti patikrinta.
Visi notariniai veiksmai yra registruojami notariniame registre. Kiekvienas notaras turi savo atskirą registrą. Artimiausiu metu planuojama tuos registrus perkelti į elektroninę „e.Notaras“ sistemą.
10) Jau kuris laikas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo sulaukia didelio notarų susidomėjimo. Nuo 2015 m. kai tik įsigaliojo šis reglamentas, vyko daug diskusijų, susijusių su problemomis dėl šio reglamento įgyvendinimo. Kaip Lietuvos notarai priėmė šį reglamentą ir kokios yra pagrindinės temos ar kylančios problemos, susijusios su šio reglamento įgyvendinimu ir taikymu?
Atsakymas: Iki šiol Lietuvos notarai nesusidūrė su dideliais iššūkiais įgyvendinant šį reglamentą. Praktikoje buvo tik keletas paveldėjimo bylų, kuriose buvo reikalauja išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą. Dažniausiai notarai aptaria jurisdikcijos ir taikytinos teisės klausimus. Yra buvę keletas atvejų, kai mirus asmeniui, gyvenusiam ES šalyje, visi paveldėtojai ir paveldimas turtas buvo Lietuvos teritorijoje. Informacijos apsikeitimas su kitomis šalimis taip pat yra svarbus.
11) Lietuvos notarų rūmai yra aktyvūs ir tarptautiniu lygiu, ypatingai kalbant apie paramą jauniems ar naujai įsikūrusiems notariatams. Kokia yra šiandieninė Jūsų tarptautinės paramos kryptis?
Atsakymas: Lietuvos notarai bei patys Lietuvos notarų rūmai nuėjo ilgą kelią pertvarkant ir stiprinant notaro profesiją bei kuriant naujas besikeičiančios ir besikuriančios notarų teisinės aplinkos tradicijas perversmą išgyvenusioje šalyje. Mūsų nuomone, kitos šalys, norinčios sukurti lotyniškojo notariato sistemą, galėtų pritaikyti šią išskirtinę patirtį. Mes įtvirtinome gerus darbinius santykius su Ukrainos ir Kazachstano notarų rūmais, užmezgėme sparčiai besiplėtojantį dialogą su kolegomis iš Baltarusijos. Artimiausiu metu norime pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su tais, kuriems jos reikia. Šiais metais tikimės ir toliau aktyviai palaikyti dialogą su kolegomis iš Ukrainos, kurie šiuo metu gyvena dinamiškoje besikeičiančių teisės aktų ir kitų vykstančių procesų aplinkoje.
12) Pone prezidente, kokiu, Jūsų nuomone, unikaliu bruožu gali pasigirti Lietuvos notariatas lyginant su kitomis šalimis?
Atsakymas: Kiekvienas notariatas turi savitus išskirtinius bruožus ir unikalią patirtį. Mes galime didžiuotis faktu, kad sėkmingai perėmėme vokišką notarinę sistemą ir pritaikėme ją atsižvelgdami į savo įstatyminę bazę. Mes taip pat galime didžiuotis dideliu klientų rodomu pasitikėjimu.
13) Gal galite papasakokite kokie yra didžiausi Jūsų notariato tikslai ir iššūkiai ateinančiais metais?
Atsakymas: Mūsų didžiausi tikslai yra susiję su tolimesniu elektroninės notariato erdvės kūrimu ir plėtojimu, bendradarbiavimo su Teisingumo ministerija stiprinimu, notarinės veiklos ir funkcijų praplėtimu. Iššūkiai visada yra dideli – užtikrinti, kad notarai gebėtų pasiekti šių tikslų, būtų išsilavinę ir pakankamai profesionalūs savo srities specialistai.
14) Pone prezidente, kokia yra pagrindinė priežastis, paskatinusi Jus tapti notaru? Kas Jums labiausiai patinka būnant notaru? Ir be profesinės veiklos, ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu?
Atsakymas: Norėčiau perfrazuoti šį klausimą ir paklausti kokia yra ar buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi daugelį kolegų tapti notarais? Į šitą klausimą yra begalė atsakymų, ypatingai kai kalbame apie notarus, kurie yra geriausi iš geriausių. Kai kurie iš jų yra nuostabūs teisės žinovai, pasižymintys ramesniu charakteriu, ir kurie vertina notarų biuro tvarką, kasdienę rutiną, įstatymus ir kodeksą. Kiti notarai yra puikūs teisės specialistai, kurie mėgaujasi bendravimu su žmonėmis, kadangi notarų biuruose niekada netrūksta žmonių. Kiti mano kolegos yra empatiški, jaučia užuojautą ir nori padėti žmonėms. Tačiau nepaisant skirtingų priežasčių, visus kolegas vienija bendra motyvacija ir pagarba šiai profesijai ir klientams.