Apie notarų paslaugų įkainius
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo ir, remiantis Lietuvos Respublikos notariato
įstatymu, už notarinių veiksmų atlikimą privalo imti valstybės nustatytą
atlyginimą. Jo dydis priklauso nuo atliekamo veiksmo ir yra griežtai reglamentuotas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl notarų imamo
atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas
ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“. Su šio įsakymo
galiojančia redakcija ir patvirtintais įkainiais notarų klientai gali susipažinti visų
notarų biurų laukiamuosiuose arba internete – Lietuvos notarų rūmų svetainėje
https://notarurumai.lt/notariniai-veiksmai/atlyginimo-dydis.
Atlyginimas už notarinius veiksmus taikomas visiems vienodai, nepriklausomai
nuo to, ar klientas yra fizinis, ar juridinis asmuo. Visuose be išimties notarų
biuruose taikomi tie patys notarų paslaugų įkainiai. Notarai tarpusavyje
negali konkuruoti kainomis, o tik išskirtinai paslaugų kokybe. Bet kokie kliento
ir notaro susitarimai dėl atlyginimo dydžio yra negalimi ir negaliojantys. Notarų
klientai, nepriklausomai nuo atliekamų veiksmų skaičiaus, negali prašyti jokių
nuolaidų, nes nuolaidų taikymas būtų neteisėtas veiksmas. Notarų klientai,
ypač verslo, neturi teisės prašyti notarų nuolaidų mainais už didelę sandorių
apimtį – tokie siūlymai gali būti vertintini kaip bandymas duoti kyšį. Vienintelė
išimtis – atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies
atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo. Tokiu atveju klientas turi pateikti blogą
turtinę padėtį įrodančius dokumentus. Notaro atlyginimo dydis nurodomas
notariniame registre, kuriame registruojami visi notariniai veiksmai, ir notaro
patvirtintame dokumente.
Mokestį už sutarties patvirtinimą sudaro ne tik notarui mokamas atlyginimas,
tačiau ir kitos mokėtinos sumos, skaičiuojamos už sutarties projekto parengimą,
nuosavybės teisių registravimą ar kitus veiksmus, privalomus notariškai
tvirtinant sutartį.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ruošdamas ir atlikdamas notarinius
veiksmus, notaras privalo tikrinti duomenis valstybei priklausančiuose registruose:
Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto
aktų, Įgaliojimų, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų,
Vedybų sutarčių ir kituose. Duomenys iš šių registrų gaunami už užmokestį, kurį
notaras paima iš kliento ir perduoda valstybės įmonei Registrų centrui ir kitiems
duomenų saugotojams. Prieš atlikdamas notarinį veiksmą notaras gali tik apytiksliai
įvardyti patikrų registruose kainą, nes sąskaitą už minėtąsias patikras jis
gauna tik atlikęs notarinį veiksmą. Minėtosios išlaidos nėra notaro pajamos, iš
klientų surinktas lėšas už registrų patikrą notaras perveda valstybinei įmonei.
Kartais patikrų registruose kaštai gali viršyti atlyginimo už notarų paslaugas
dydį.
Visų notaro gaunamų pajamų apskaita vedama notariniame registre. Asmuo,
pageidaujantis gauti sąskaitą faktūrą, notarui gali papildomai nurodyti,
kad pageidauja gauti mokėjimą už suteiktas notarines paslaugas patvirtinantį
dokumentą, ir notaras šį dokumentą privalo pateikti. Teisės aktai numato, kad
notaras gali neišduoti grynųjų pinigų priėmimo kvito arba sąskaitos faktūros,
jeigu paslaugų gavėjas to nepageidauja.
Dalyje biurų klientai gali už notarų paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortele,
ir visuomet – bankiniu ar elektroninės bankininkystės pavedimu.