Lietuvos gyventojai pritaria naujoms neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonėms, pasitiki notarais, rodo sociologinė apklausa
bernardinai.lt, BNS, 2014-12-31. Lietuvos gyventojai pritaria nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsigaliojančioms neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonėms, numatančioms privalomą notarišką sandorių tvirtinimą kai kuriais skolinimo, vekselių išrašymo ir akcijų perleidimo atvejais, rodo sociologinė apklausa.
Remiantis tyrimu, kurį 2014 m. lapkritį atliko bendrovė RAIT, dauguma respondentų - 42 procentai - pritaria naujiems įstatymų reikalavimams, numatantiems, kad Lietuvoje neteisėto praturtėjimo prevencijos sumetimais privalomai notariškai tvirtinami vekseliai, kurių vertė didesnė kaip 3 tūkstančiai eurų, paskolos grynaisiais, kurių suma viršija 3 tūkstančius eurų, bei uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14,5 tūkstančio eurų. Tai numatančias įstatymų pataisas inicijavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir priėmė Seimas.
Naujas teisės normas patenkinamai įvertino 14 proc. respondentų, greičiau neigiamai – 6 proc., neigiamai – 10 proc. apklaustųjų. Nežinojo arba negalėjo atsakyti 28 proc. dalyvavusiųjų apklausoje Lietuvos gyventojų.
„Visuomenė pasitiki notarų gebėjimais įgyvendinti naujus įstatymų reikalavimus, ir notarai jau yra tam pasiruošę. Notarams gali tekti susidurti su klientais, kurių tikslas iki šiol buvo neteisėtas praturtėjimas, tačiau į mus kreipsis ir piliečiai, atstovaujantys sąžiningam ir skaidriam verslui. Todėl notarų laukia atsakingas darbas, užtikrinant teisingumo prevenciją ir pateisinant Valstybės ir jos piliečių teisėtus lūkesčius“, - sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Kaip ir kasmet, Lietuvos notarų rūmų užsakymu sociologinė bendrovė klausė respondentų, kuria teisine profesija jie labiausiai pasitiki. RAIT tyrimo duomenimis, daugiausiai apklaustųjų pasitiki notarais – 61 procentas. Pernai per analogišką „Vilmorus“ apklausą pasitikėjimą notarais rodė 75 proc. respondentų.
Antrąją pasitikėjimo vietą užima advokatai (43% pasitiki ar labiau pasitiki), trečią - policininkai (42% pasitiki ar labiau pasitiki). Nepalankiausiai gyventojai žiūri į antstolius – beveik du iš penkių gyventojų (37%) šios teisinės profesijos darbuotojais nepasitiki ar labiau nepasitiki.
Respondentų paprašius pasakyti, kiek kartų per pastaruosius 2 metus jie tvarkė reikalus notaro biure, paaiškėjo, kad per nurodytą laikotarpį 24% respondentų notaro paslaugomis naudojosi vieną kartą, 8% - 2-3 kartus, 2% - 4 ar daugiau kartų. Du trečdaliai apklaustųjų (66%) per pastaruosius 2 metus notarų paslaugomis nesinaudojo.
RAIT duomenimis, 15% respondentų notarų paslaugų kokybę įvertino labai gerai, 35% - greičiau gerai, tik 1% respondentų notarų paslaugų kokybę vertina labai blogai.
Daugiau kaip pusė - 51% - pas notarą besilankiusių gyventojų buvo priimti tokiu laiku, kada jie pageidavo, 13% teko palaukti viena diena ilgiau nei norėjo, 14% turėjo luktelti ilgiau (7% kelias dienas ir 7% savaitę ar dar ilgiau).
Respondentų, kurie per pastaruosius du metus lankėsi pas notarą, paprašius įvardinti, koks jiems liko įspūdis po susitikimo su notaru, 88% nurodė, kad buvo viskuo patenkinti, jiems nieko netrūko, tuo tarpu 12% jų apsilankymas pas notarą paliko blogą įspūdį.
Bendrovė RAIT lapkričio 7-23 dienomis tiesioginio interviu būdu apklausė 1010 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 15 iki 74 metų.