Klausimai notarui

Visi klausimai ir atsakymai

16

Mes su šeima turime du butus, iš kurių vieną norime parduoti. Turime nepilnamečių vaikų. Faktiškai gyvename (esame deklaravę) tik viename bute, kitame bute (kurį ketiname parduoti) negyvename. Ar šiuo atveju būtinas teismo leidimas dėl nepilnamečių vaikų. Jei ne, ar notarui reikės pateikti kokius nors papildomus dokumentus.

Reikalinga pažyma iš Migracijos tarnybos, apie deklaruotą gyvenamąją vietą, t.y. tas butas, kuriame Jūs gyvenate su savo šeima. Nuosavybės teises į butą (kuriame Jūs gyvenate) įrodantys dokumentai.

Jūs turėtumėte būti šio buto savininkais.

Be aukščiau išvardintų dokumentų, dėl nekilnojamojo turto perleidimo, reikalingi:

  1. Pažyma iš Valstybės įmonės Registrų centro buto pirkimui-pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų);
  2. Nuosavybės teisės į butą įrodantys dokumentai (kurį Jūs norite parduoti);
  3. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
  4. Pardavėjo sąskaitą, į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
  5. Pažyma iš butų ūkį eksploatuojančios bendrovės apie tai, kad perleidėjas neturi įsiskolinimų už buto komunalinius patarnavimus ir visas kitas buto eksploatacines išlaidas;
  6. Jei yra bendraturčių, reikalingas notariškai patvirtintas bendraturčių atsisakymas pirkti parduodamą turto dalį ar pardavėjo pranešimas per notarą bendraturčiui su pasiūlymu pirkti parduodamą turto dalį už atitinkamą kainą (LR CK 4.79 str.);
  7. Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su pasais, santuokos liudijimas. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas. Jei perleidėjas išsituokęs – ištuokos liudijimas.

Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.

15

Laba diena. Norėjau paklausti, ar perkant pastatą, kuris yra žemės sklype už kurį yra sumokėta tik valstybės vienkartinėmis išmokomis, žemės sklypas pirmiau turi būti įteisinamas ir tik po to galima sudaryti pastatų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį?

Galima pasirinkti abu variantus. Dėl tikslesnės konsultacijos kreipkitės į notarą.

14

Noriu parduoti sodą su nameliu sodų bendrijoje. Kokius dokumentus privalu Jums pateikti, kad pardavimo-pirkimo sutartis butų patvirtinta.

Norėdamas parduoti sodo sklypą su statiniais, pardavėjas notarui turi pateikti šiuos dokumentus:

  1. Pažymą iš Valstybės įmonės Registrų centro sodo pastatų pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų);
  2. Nuosavybės teises į turtą įrodančius dokumentus (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir t.t.);
  3. Pažymą iš Valstybės įmonės Registrų centro sodo sklypo pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų);
  4. Žemės sklypo nuosavybės dokumentus;
  5. Žemės sklypo planą;
  6. Pažymą iš sodininkų bendrijos, kad parduodamo turto savininkas neturi skolų bendrijai;
  7. Nutartį iš teismo, jei parduodamas sodo namas yra vienintelė pardavėjo turima gyvenamoji patalpa ir pardavėjas turi nepilnamečių vaikų;
  8. Pardavėjo sąskaita, į kurią pirkėjas perves pinigus (jei atsiskaitoma ne grynais);
  9. Jei yra bendraturčių, reikalingas notariškai patvirtintas bendraturčių atsisakymas pirkti parduodamą turto dalį ar pardavėjo pranešimas per notarą bendraturčiui su pasiūlymu pirkti parduodamą turto dalį už atitinkamą kainą (LR CK 4.79 str.);
  10. Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su pasais, santuokos liudijimas. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas. Jei pardavėjas išsituokęs – ištuokos liudijimas.

Pastaba: pirkėjui įsigijus parduodamą žemės sklypą, jo turimas (kartu su nupirktu) žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 300 ha.

Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.

13

Mirė žmogus. Jis buvo vedęs antrą kartą. Pirmoje santuokoje turėjo du vaikus, antroje, taip pat du. Visas turtas, kuris paliko po mirties, įgytas antroje santuokoje. Testamento nepaliko. Kokias teises turi pirmieji du vaikai į paliktą turtą?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 punkte numatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų įvaikiai) ir palikėjo vaikai gimę po jo mirties. Visi palikėjo vaikai turi vienodas teises paveldėti po palikėjo mirties, nesvarbu, kurios santuokos metu buvo įgytas turtas.

LR CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

12

Mirė mano senelis ir po mirties liko butas. Paveldėti butą turėtų 3 senelio vaikai, tarp jų yra ir mano tėvas. Vienas iš senelio vaikų sau priklausančią dalį palikimo perleido mano tėvo naudai, o kitas senelio vaikas neatsisakė savo dalies, tačiau pristabdė paveldėjimo bylą, nes mano tėvas yra dingęs ir negali priimti palikimo. Laukėme jo sugrįžtant, tačiau iki šiol jokių žinių apie jį neturime.Turto niekas nepaveldėjo, o savininkas dokumentuose iki šiol yra senelis (kuris jau miręs penkti metai). Susidarius tokiai situacijai, kreipiausi dėl mano tėvo (kuris yra dingęs) pripažinimo mirusiu ir noriu paveldėti mano tėvui priklausančią dalį.Ar galiu kreiptis į notarų biurą su dokumentu, patvirtinančiu, kad dėl mano tėvo – vieno iš paveldėtojų – yra kreiptasi į teismą dėl jo pripažinimo mirusiu ir ar po teismo sprendimo galėčiau priimti palikimą? Ar yra senaties terminai tokiose situacijose?

Jeigu Jūsų tėvas dingo nepriėmęs palikimo – t.y. nepadavęs pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui apie tai, kad priima palikimą po savo tėvo mirties (t.y. po Jūsų senolio mirties), tokiu atveju teisė priimti palikimą pereina tėvo įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos. Notarų biurui, kuriame vedama paveldėjimo byla po Jūsų senolio mirties, turite pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad teisme vedama byla dėl Jūsų tėvo pripažinimo mirusiu ir galite paduoti pareiškimą apie tai, kad priimate palikimą po senolio mirties. Jeigu tėvas padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie tai, kad priima palikimą po savo tėvo mirties ir po to dingo, paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas mirusiam Jūsų tėvui. Turtas po Jūsų tėvo mirties paveldimas bendra tvarka.
11

Nuo kada pinigų dovanojimo sutartys turi būti tvirtinamos notariškai?

Nuo 1997 m. gruodžio 27 d. pinigų, kurių suma didesnė kaip 30.000 (trisdešimt tūkstančių) litų, dovanojimo sutartims privaloma notarinė forma. Nuo 2001 m. liepos 1 d. notarinės formos turi būti pinigų dovanojimo sutartys, kurių suma didesnė kaip 50.000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų.
10

Prašyčiau padėti teisingai suformuluoti tekstą ĮGALIOJIMO, kurio pagrindu asmuo Klaipėdoje galėtų:Keisti žemės sklypo paskirti – iš žemės ūkio į statyboms tinkamą;Nupirkti mano vardu nekilnojamą turtą, panaudojant Vilniaus banke esančius pinigus.Tai 2 atskiri įgaliojimai, kuriuos tvirtinsiu Lietuvos konsulate.

Tokio turinio įgaliojimų tikrai turėtų pakakti: 1.atstovauti mano interesus visose atitinkamose įstaigose, įmonėse ir organizacijose dėl nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio _________, žemės sklypo kadastrinis adresas_ _ _ _/_ _ _ _:_ _ ;_________ k.v., unikalus Nr. _ _ _ _ - _ _ _ _ - _ _ _ _ , priduoti ir atsiimti dokumentus ____________ miesto, rajono savivaldybės architektūros padaliniuose, žemėtvarkos tarnybose, Valstybės įmonės Registrų centras filialuose, rašyti mano vardu prašymus dėl aukščiau minėto žemės sklypo padalinimo į atskirus žemės sklypus jos nuožiūra ir aukščiau minėto žemės sklypo žemės ūkio paskirtį pakeisti į kitą (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) paskirtį, jį atidalinti atskirais žemės sklypais, užregistruoti atidalintus žemės sklypus Valstybės įmonės Registrų centras filialuose, gauti įregistruotos nuosavybės dokumentus, paduoti reikiamus dokumentus matininkams, dalyvauti matuojant žemę, sudaryti ir gauti žemės sklypų detaliuosius planus, esant reikalui, apjungti visus žemės sklypus į vieną sklypą, būti detaliųjų planų organizatoriumi, užregistruoti žemės sklypų detaliuosius planus Valstybės įmonėje Registrų centras, atlikti geodezinius matavimus, pasirašyti žemės sklypų ribų apmatavimus ir suderinus su kaimynais (bendraturčiais), rašyti mano vardu prašymus, pareiškimus, pakvitavimus, gauti dokumentų originalus, šiais klausimais pateikti ir gauti visus reikalingus dokumentus iš atitinkamų įstaigų bei organizacijų, atstovauti mane visose valstybinėse, savivaldos ir teisinėse institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Elektros tiekimo įmonėse, Dujų įmonėse, sudaryti sutartis su projektavimo ir architektūros įmonėmis, jas pasirašyti, atlikti projektų derinimo darbus, vykdyti apmokėjimus, už mane pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą, bet kurioje Lietuvos Respublikos vietoje, savo nuožiūra, už jo aptartą kainą ir sąlygas, sumokėti pinigus, pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, tam tikslui gauti ir pristatyti reikalingus dokumentus, pristatyti reikalingus dokumentus, daryti pavedimus į pardavėjų sąskaitas už parduotą turtą, iš mano vardu atidarytos sąskaitos Nr. ______________________, esančios AB Vilniaus bankas, užregistruoti šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo – perdavimo aktą Valstybės įmonėje Registrų centras, atstovauti valstybinėje mokesčių inspekcijoje, butų ūkį eksploatuojančioje tarnyboje, perrašyti telefono abonentą, elektros, vandens ir dujų skaitiklius naujojo savininko vardu, sudaryti sutartis su AB "Lietuvos telekomas", Elektros tinklais, AB "Lietuvos dujos", AB "Lietuvos energija", tam tikslui gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, sumokėti visus mokesčius, paduoti mano vardu pareiškimus, prašymus, už mane pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
9

Noriu parduoti butą, tačiau esu praradusi buto dokumentus. Planuoju gauti iš Valstybės įmonės Registrų centras naują pažymėjimą (dublikatą) apie nekilnojamojo turto daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, ir pažymą perleidimo sandoriui (šiuo atveju pirkimo – pardavimo sutarčiai). Ar užtenka šių dokumentų mano minėtam sandoriui sudaryti, ar reikalingi dar kokie nors dokumentai?

Dokumentų, reikalingų nekilnojamojo turto (šiuo atveju buto) perleidimui, apibendrintas sąrašas:

  1. Pažyma iš Valstybės įmonės Registrų centras pastato, patalpų, buto, statinių pirkimui-pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų);
  2. Nuosavybės teises į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir t.t.);
  3. Nutartis iš teismo, jei perleidžiama gyvenamoji patalpa ir perleidėjas turi nepilnamečių vaikų;
  4. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
  5. Pardavėjo sąskaita, į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
  6. Pažyma iš butų ūkį eksploatuojančios bendrovės apie tai, kad perleidėjas neturi įsiskolinimų už buto komunalinius patarnavimus ir visas kitas buto eksploatacines išlaidas;
  7. Jei yra bendraturčių, reikalingas notariškai patvirtintas bendraturčių atsisakymas pirkti parduodamą turto dalį ar pardavėjo pranešimas per notarą bendraturčiui su pasiūlymu pirkti parduodamą turto dalį už atitinkamą kainą (LR CK 4.79 str.);
  8. Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su pasais, santuokos liudijimas. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas. Jei perleidėjas išsituokęs – ištuokos liudijimas.

Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.

Kaip jau minėjote, esate praradusi nuosavybės teisę į butą įrodančius dokumentus. Taigi, visų pirma turite kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras ir gauti pažymėjimo apie nekilnojamojo turto daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, dublikatą, pagal kurį bus galima nustatyti nuosavybės teisę į butą įrodančius dokumentus. Nuosavybės teisę į butą įrodančių dokumentų dublikatus galite gauti iš atitinkamų įstaigų ar notarų, patvirtinusių ar išdavusių minėtus dokumentus.

Tikslesnę informaciją galite gauti atvykę į notarų biurą.

8

Norėjau pasiteirauti, kiek kainuoja nekilnojamo turto dovanojimo sutarties sudarymas ir nekilnojamo turto pardavimo-pirkimo sutarties sudarymas.

Už nekilnojamojo daikto perleidimo (tame tarpe ir pirkimo-pardavimo) sutarties, išskyrus dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams sutartį, patvirtinimą notarui mokamas tokio dydžio atlyginimas:

  • kai parduodamo daikto vertė yra iki 30000 Lt – 1 procentas, bet ne mažiau kaip 50 Lt;
  • kai parduodamo daikto vertė yra nuo 30001 Lt iki 100000 Lt - 300 Lt plius 0,7 procento nuo sumos, viršijančios 30000 Lt;
  • kai parduodamo daikto vertė yra virš 100000 Lt - 790 Lt plius 0,5 procento nuo sumos, viršijančios 100000 Lt.

Už dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams sutarties patvirtinimą notarui mokamas iki 100 Lt atlyginimas.

Tikslesnę informaciją galite gauti atvykę į notarų biurą.

7

Noriu užsivesti paveldėjimo bylą, kadangi mirė mano senolė, pagal įstatymą jos turtą turėtų paveldėti mano tėvas ir tėvo broliai (senolės vaikai), tačiau tėvas yra dingęs jau 4 metai ir dabar yra paduota į teismą dėl pripažinimo jį mirusiu, ar tinka notarui tas pareiškimas kur kreipiausi į teismą dėl pripažinimo mirusiu su teismo antspaudu, kad pristabdytu paveldėjimą (mano tėvo dalies) kol nebus teismo pripažinta kad jis yra miręs. Ar aš kaip anūkas galiu iš anksto užsivesti paveldejimo bylą ir kiek tai kainuoja ?

Civilinio kodekso 5.12 str. nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal į statymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Taigi, Jūs turite teisę paveldėti Jūsų mirusiam tėvui tenkančią palikimo dalį atstovavimo teise. Palikimo atsiradimo vietos notarui turite paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą, bei pateikti Jūsų minėtą dokumentą apie tai, kad kreipėtės į teismą.
Tikslesnę informaciją galite gauti atvykę į notarų biurą.