Klausimai notarui

Visi klausimai ir atsakymai

36

Mirė mama (tėvas miręs anksčiau). Esame 4 paveldėtojai. Testamento nėra. Vienas iš paveldėtojų vengia pradėti ar atsisakyti paveldėjimo bylos. Ar yra teisinių priemonių, kuriomis galima išbraukti iš paveldėtojų sąrašo arba jį priversti nuvykti pas notarą, vedantį šią bylą? Vengiantysis yra Lietuvoje, įgalus (t.y. vengia piktybiškai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, įpėdinis palikimo atsiradimo vietos notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldėjimo bylą vedantis notaras, kuris yra informuotas apie įpėdinio, kuris nesikreipė į notarų biurą, buvimą, negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol įpėdinis neišreiškė savo valios dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Tokiu atveju, jeigu yra praėjęs įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti, notaras gali informuoti įpėdinį, vengiantį atvykti į notarų biurą, apie palikimo atsiradimą ir nurodyti terminą, per kurį įpėdinis turi atvykti ir išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Taip pat minėtame raginime notaras turėtų akcentuoti, kad jei įpėdinis per nurodytą terminą nesikreips į notarų biurą, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas palikimą priėmusiems įpėdiniams. Toks raginimas įpėdiniui turi būti įteiktas asmeniškai. Pažymėtina, kad LR CK 5.57 str. numato, jog praleidus terminą palikimui priimti, šį terminą gali pratęsti teismas arba palikimas gali būti priimamas ir be kreipimosi į teismą, jei su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

35

Ar dovanojant butą tėvams (išskyrus mokestį notarui – 100 Lt) yra dar kokie nors mokesčiai nuo turto vertės, tarkim valstybei?

Dovanojant turtą tėvams, jokio mokesčio valstybei mokėti nereikia. Tokiu atveju yra mokamas tik mokestis notarui už sutarties patvirtinimą ir sandoriui sudaryti reikalingos informacijos iš atitinkamų registrų gavimą bei kitoms institucijoms – už dovanojimo sutarčiai sudaryti reikalingų pažymų išdavimą. Dovanojant turtą tėvams, be kitų dokumentų notarui būtina pateikti turtą dovanojančio sūnaus ar dukters gimimo liudijimą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, tuo atveju, jei tėvai norės parduoti dovanotą butą nepraėjus trejiems metams nuo dovanos gavimo, jų gautos pajamos bus apmokestinamos. Išlaikius dovaną nuosavybės teise trejus metus, mokesčio valstybei mokėti nebereikės.

34

Kaip reikia įforminti buto nuomos sutarti? Ar galima tai padaryti pas jus? Ar galiu sudaryti nuomos sutartį (aš nuomoju kitam asmeniui), jei butas yra mamos vardu, o ji dirba užsienyje?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato privalomos notarinės buto nuomos sutarties formos, tačiau buto nuomos sutartis turi būti rašytinė.

Jeigu butas priklauso Jūsų motinai, Jūs butą galite nuomoti tik turėdamas notaro ar konsulinio pareigūno, turinčio teisę atlikti notarinius veiksmus, patvirtintą motinos įgaliojimą.

33

Mama padovanojo man butą. Ar aš turėsiu sumokėti valstybei 15 % pajamų mokestį, jeigu parduosiu butą nepraėjus nuo dovanos gavimo 3 metams?

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 21 punkte numatyta, kad neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Vadinasi, pajamos, gautos pardavus turtą, kurio pardavėjas neišlaikė nuosavybės teise trejus metus, apmokestinamos 15 proc. arba 33 proc. mokesčio tarifu, priklausomai nuo to, kokį mokesčio skaičiavimo būdą pasirinks pajamas gavęs asmuo.

32

Kada juridinio asmens išduoti įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro?

<P class=text>CK 2.140 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens išduodamam įgaliojimui keliamus reikalavimus. Jame yra įtvirtintos specialios normos. Taigi, a) juridinio asmens išduodamą įgaliojimą turi teisę pasirašyti tik to juridinio asmens vadovas; b) įgaliojime turi būti juridinio asmens antspaudas (jeigu juridinis asmuo privalo tokį turėti); c) įgaliojimas gali būti išduodamas tik tokiems sandoriams, kuriuos turi teisę sudaryti juridinis asmuo pagal jo steigimo dokumentus; d) įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data.</P><P class=text>Juridinio asmens darbuotojui ar kitam asmeniui išduotas juridinio asmens įgaliojimas, kuriuo yra pavedama perleisti juridinio asmens nekilnojamąjį daiktą ar suvaržyti teises į jį, taip pat turi būti patvirtintas notariškai. Tokia pozicija kyla iš CK 2.179 straipsnio nuostatų, nes net ir prokuristui išduotąja prokūra negalima pavesti perleisti atstovaujamojo nekilnojamojo daikto ar suvaržyti teisės į jį. Tokiu atveju, pastariesiems veiksmams įgyvendinti taikomos bendrosios atstovavimo taisyklės.</P><P class=text>Tačiau, juridinio asmens įgaliojimas sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisių į jį suvaržymo notaro turi būti tvirtinamas tik juridiniam asmeniui priklausančiam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn ar teisėms į nekilnojamąjį daiktą suvaržyti. Todėl, sandoriams dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo juridinio asmens nuosavybėn arba kai pagal sandorį jam yra įkeičiamas daiktas (t.y. jis yra įkaito turėtojas), įgaliojimo sudaryti minėtus sandorius notarui nėra būtina, o tokie veiksmai gali būti atliekami pagal išduotą prokūrą (jei juridinis asmuo yra pelno siekiantis) arba bendrą juridinio asmens įgaliojimą.</P><P class=text>CK 2. 138 straipsnis nustato atvejus, kai išduodami įgaliojimai turi būti patvirtinti notariškai:</P><OL><LI><DIV class=text>įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;</DIV></LI><LI><DIV class=text>įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;</DIV></LI><LI><DIV class=text>įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.</DIV></LI></OL>
31

Kokiems sandoriams reikalinga notarinė forma?

<P class=text></P><P class=text>CK 1.74 straipsnis reglamentuoja sandorius, kuriems privaloma notarinė forma, t.y.:</P><OL><LI><DIV class=text>daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;</DIV></LI><LI><DIV class=text>vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);</DIV></LI><LI><DIV class=text>kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.</DIV></LI></OL><P class=text>Kiti CK reglamentuojami sandoriai, kuriems privaloma notarinė forma (kurių šalimi gali būti juridinis asmuo):</P><UL><LI><DIV class=text>4.171 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog įkeičiamoji nekilnojamojo daikto dalis, priklausanti bendrosios nuosavybės teise turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi.</DIV></LI><LI><DIV class=text>4.185 straipsnis reglamentuoja, kad sutartinės hipotekos atveju hipotekos lakštą tvirtina notaras.</DIV></LI><LI><DIV class=text>4.190 straipsnyje nustatyta, jeigu kreditoriaus, perleidžiančio savo eilės pirmumą, reikalavimo suma mažesnė nei perėmėjo, būtinas tolesnės nei perleidėjo ir pirmesnės nei perėmėjo eilės kreditorių notarine tvarka patvirtintas sutikimas.</DIV></LI><LI><DIV class=text>4.209 straipsnis. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sutartis ir įkeitimo objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises įforminami surašant įkeitimo lakštą, kuris tvirtinamas notaro ir registruojamas hipotekos registre.</DIV></LI><LI><DIV class=text>6.393 straipsnis. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai yra privaloma notarinė forma.</DIV></LI><LI><DIV class=text>6.443 straipsnis. Rentos sutartis turi būti patvirtinta notariškai.</DIV></LI><LI><DIV class=text>6.463 straipsnis. Rentos mokėtojas gali perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjo sutikimą . Toks rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.</DIV></LI><LI><DIV class=text>6.469 straipsnis. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos.</DIV></LI><LI><DIV class=text>6.960 straipsnis. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos.</DIV></LI><LI><DIV class=text>6.969 straipsnis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis įstatymo nustatytais atvejais turi būti notarinės formos.</DIV></LI></UL>
30

Mirė mano mama, kuri buvo parašiusi testamentą jūsų notarų biure. Nuo ko pradėti tvarkyti dokumentus?

Dėl turto paveldėjimo reikia kreiptis į paskutinės nuolatinės palikėjo gyvenamosios vietos notarą, kuris užves paveldėjimo byla.

Dokumentai, reikalingi paveldėjimui pagal testamentą:

  • Mirusiojo mirties liudijimas;
  • Pažyma apie mirusiojo gyvenamąją vietą iš Migracijos tarnybos. Joje nurodoma mirusiojo paskutinioji nuolatinė gyvenamoji vieta.
  • Giminystės ryšį su mirusiuoju įrodantys dokumentai (gimimo liudijimas, sutuoktuvių liudijimas);
  • Pateikiamas testamentas.

Papildomai reikalinga pateikti priklausomai nuo paveldimo turto rūšies:

1. Paveldint nekilnojamąjį turtą (butas, pastatas, žemės sklypas):
1.1. Mirusiojo nuosavybės teises įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir t.t.);
1.2. Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys ir t.t., pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį);
1.3. Žemės sklypo planas;
1.4. Pažyma iš Valstybės įmonės registrų centras (Baltijos per./Minijos g. 123/123). Galioja tik 30 kalendorinių dienų. Ši pažyma pateikiama ne anksčiau kaip suėjus 3 mėn. terminui po mirties.
2. Paveldint piniginį indėlį – terminuoto indėlio sutartis arba pažyma iš banko apie mirusiojo pinigines lėšas esančias banke.
3. Paveldint automobilį ar kitą transporto priemonę – transporto priemonės registracijos liudijimas.

Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.

29

Norėčiau žinoti, kokie notarui reikalingi dokumentai dėl turto paveldėjimo, mirus broliui (tas pats tėvas, mama skirtinga).Gal galite atsiųsti prašymo tekstą dėl palikimo priėmimo.

Dokumentai, reikalingi paveldėjimo bylai vesti:

  1. Mirusiojo mirties liudijimas;
  2. Pažyma apie mirusiojo gyvenamąją vietą iš Migracijos tarnybos. Joje nurodoma mirusiojo paskutinioji nuolatinė gyvenamoji vieta.
  3. Giminystės ryšį su mirusiuoju įrodantys dokumentai (gimimo liudijimas, sutuoktuvių liudijimai);
  4. Jei mirusysis buvo surašęs testamentą, pateikiamas testamentas.

Priklausomai nuo paveldimo turto rūšies papildomai pateikiami šie dokumentai:

1. Paveldint nekilnojamąjį turtą (butas, pastatas, žemės sklypas):

  • Mirusiojo nuosavybės teises įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir t.t.);
  • Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys ir t.t., pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį);
  • Žemės sklypo planas;
  • Pažyma iš Valstybės įmonės registrų centras . Galioja tik 30 kalendorinių dienų. Ši pažyma pateikiama po to, kai pasirašomas pareiškimas dėl palikimo priėmimo.

2. Paveldint piniginį indėlį – terminuoto indėlio sutartis arba pažyma iš banko apie mirusiojo pinigines lėšas esančias banke.

3. Paveldint automobilį ar kitą transporto priemonę – transporto priemonės registracijos liudijimas.

4. Jei mirusysis turėjo kito turto, pateikiami atitinkami nuosavybės teisę įrodantys dokumentai

Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.

Pareiškimo dėl palikimo priėmimo tekstą surašo palikimo atsiradimo vietos notaras.

28

Tėvas mirė šių metų kovo mėnesį, prieš du metus testamentu namas Klaipėdos mieste parašytas seseriai. Ji 5 m. gyveno užsienyje, bet sužinojusi, kad tėvas serga vėžiu sugrįžusi paaiškino, kad man paliks butą ir žemę kitame rajone (jų vertė 5000 lt) prikalbėjo, kad palikimą parašytų jai. Tėvas jau pilnai nesamprotaudamas sutiko, nes jis net nežinojo rinkos kainų, be to jam 85 m. jau buvo. Po tėvo mirties ji man neparodė nei testamento, nei mirties liudijimo, nieko nežinau. Ar galima užginčyti palikimą ir kur reikia kreiptis?

Kiekvienam fiziniam asmeniui įstatymas suteikia teisę testamentu palikti visą ar dalį turto.

CK 5.18 straipsnyje yra nurodytos sąlygos, keliamos testamento sudarymui. Remiantis aukščiau minėto straipsnio nuostatomis „Testamentą testatorius sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.“

Vaikai po savo tėvų mirties, kaip pirmos eilės įpėdiniai, gali paveldėti ne tik pagal testamentą, bet ir pagal įstatymą. Tokiu atveju, pirmos eilės įpėdinis per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą.

CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimą. Jame nustatyta, jog norint, kad palikimas gali būtų įgytas, įpėdinis privalo jį priimti. Pastarojo straipsnio 2 dalyje reglamentuojami veiksmai, kurie prilyginami palikimo priėmimui, t.y. „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.“ Visi aukščiau išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (paprastai palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas).

CK 5.17 straipsnis reglamentuoja testamento nuginčijimą. Jame nurodyta, jog pareikšti reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali kreiptis suinteresuoti asmenys, t.y. tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą, arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

27

Mano dėdė II grupes invalidas gyvena jau keleta metų pas mane. Jo sveikata prastėja. Mūsų žodiniu susitarimu jis gyvens pas mane iki mirties. Jis testamentu palieka savo butą, esantį kitame mieste, man. Kad nereikėtu jam važinėti tvarkyti komunaliniu klausimu, parašė įgaliojimą. Sodroje, pas gydytojus nurodytas mano adresas.Girdėjau, kad po jo mirties turėsiu finansiniu ir kitokiu problemų dėl turto paveldėjimo pagal testamentą.Prašau patarkite kur dar turiu kreiptis ir kokius dokumentus turėti, kad vėliau būtu kuo mažiau problemų.

Paveldint turtą Jūs turėsite mokėti paveldimo turto mokestį, nes Jums, kaip dukterėčiai, netaikoma mokesčio lengvata. Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos tarifus: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt - 5 procentai; jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt - 10 procentų. Vedant paveldėjimo bylą mokamas mokestis notarui. Taip pat yra kita galimybė, t.y. pasirašyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria dėdė perduotų Jums savo butą, o Jūs įsipareigotumėte išlaikyti jį iki gyvos galvos. Už šią sutartį notarui nustatytas mokestis yra iki 30000 Lt – 1 procentas, bet ne mažiau kaip 50 Lt, nuo 30001 Lt iki 100000 Lt – 300 Lt plius 0,7 procento nuo sumos, viršijančios 30000 Lt, virš 100000 Lt – 790 Lt plius 0,5 procento nuo sumos, viršijančios 100000 Lt.