Jeigu savininkai nepageidauja teisiškai įregistruoti inžinerines komunikacijas,tai mes padėti niekuo negalime
„Jeigu savininkai nepageidauja teisiškai įregistruoti inžinerines komunikacijas, tai mes padėti niekuo negalime“,- sakė M.Stračkaitis
Šių metų sausio 21 d. priede „Tavo pinigai“ buvo išspausdintas straipsnis „Inžinerinės komunikacijos – bendrasavininkų problema“.
Jame buvo aprašyta konfliktinė situacija tarp namo bendrasavininkių dėl naudojimosi vieninga namo vidaus infrastruktūra – tinklais. Šis nekilnojamasis turtas name nepadalintas. Ginčų šia tema pasitaiko ir privatizuojant senas įmones. Buvo siūloma, sudarant pirkimo, pardavimo ar privatizavimo sutartis tarp bendrasavininkių, aptarti, kaip bus naudojamasi komunikacijomis, kas bus jų šeimininkas, ir atsakomybę būtinai teisiškai įteisinti sutartyje. Manoma, kad šis labai svarbus klausimas lieka be dėmesio notarinėse kontorose.
Pakomentuoti problemą paprašėme 1-ojo notarų biuro notarą M. Stračkaitį.
Tinklai nėra niekieno
Prieš dvylika metų Lietuvoje beveik nebuvo nuosavybės. Viskas buvo valdiška. Anuomet nutiesti vandens, šilumos, elektros energijos, dujų, telefono tinklai buvo skirti aptarnauti tam tikriems objektams, tad klaidinga manyti, kad tie tinklai niekam nepriklauso. Jeigu tinklai neįregistruoti kaip atskiras nekilnojamasis turtas, tai jie atskirai nuo statinio ir neparduodami. Pavyzdžiui, šiandien parduoti namą be tinklų tiesiog neįmanoma ir nebūtina juos įrašyti į sutartį, aiškino notaras.
- Tie patys daiktai vienomis aplinkybėmis gali būti savarankiški teisinių santykių objektai, o kitomis – tik su pagrindiniu daiktu susiję daiktai. Jų, antraeilių daiktų, teisinę padėtį dažniausiai lemia pagrindinio daikto likimas. Pavyzdžiui, gyvenamasis namas (pagrindinis daiktas) ir komunikacijos (antraeilis daiktas). Civilinis kodeksas nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Vadinasi, jei perduodamas gyvenamasis namas, tai kartu perleidžiamos ir komunikacijos, priklausančios to namo savininkui,- sakė M. Stračkaitis.
Betgi buvusiose įmonėse dabar daug šeimininkų ir jų požiūris į bendras komunikacijas neretai skirtingas, dažnai nesutariama, kas tinklų šeimininkas.
M.Stračkaitis sakė, kad bendrovė, kuri tuos tinklus eksploatuoja, turi juos ir prižiūrėti, o tarp savininkų kilusius ginčus išspręs tik teismas.
Nereikia galvoti, kad sutartimi galima užkirsti kelią norui bylinėtis. Būna taip, kad bendraturčiai ilgus metus puikiausiai sutaria, o vieną dieną – ginčas. Taip pat derėtų žinoti, kad nesutariama ne vien naujai sudarant sutartis. Nesusipratimų kyla naujai įrenginėjant komunikacijas, jas rekonstruojant, daugiau eksploatuojant ir t.t.,- aiškino notaras.
Bet, tarkim, bendrovė visai nenori bylinėtis ir ginčytis, ji tik nori, kad kiti savininkai jai netrukdytų dirbti ir tinkamai aptarnauti vartotojus. Ir tam, jų manymu, reikia tik teisiškai įteisinto dokumento, kuris įpareigotų savininkus tinklais rūpintis.
- Į šiandieninį gyvenimą reikia žiūrėti realiai. Visų pirma reikia išsiaiškinti – ar tinklai inventorizuoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Lietuvoje privatizacija buvo pradėta ne nuo žemės, o nuo pastatų. Žemė yra valstybės, o pastatai privatūs. Privatizacija jau beveik baigta, bet dar yra daug turto be šeimininko, neinventorizuota. Ir to turto vartotojai yra žinomi, bet susitarti su tūkstančiais žmonių praktiškai yra neįmanoma. Pavyzdžiui, ar galima nustatyti, kam priklauso komunaliniai tinklai daugiabučiame name? Neskaidysime gi jų centimetrais kiekvienam butui atskirai. Suprantamas vandens tiekėjų noras sutvarkyti savo ūkį taip, kad viskas būtų aišku. Bet tai padaryti praktiškai tiesiog neįmanoma. Komunikacijų skaidyti negalima, nes tai yra bendro naudojimo objektai. Sudarant sutartis tarp bendrasavininkių, jeigu jie nepageidauja teisiškai įregistruoti, inventorizuoti inžinerines komunikacijas, kaip atskirą nekilnojamąjį turtą, tai mes padėti negalime. Jeigu teisės yra pažeistos, jeigu vyksta ginčas – vienintelis kelias išspręsti yra teismas,- aiškino M. Stračkaitis.