Ginta Gudauskaitė, INFOLEX Notarų rūmų prezidentas: baisiausia likti su žąsies plunksna prie apdulkėjusios notarinės knygos
Į elektroninę erdvę perkeliamas vis platesnis paslaugų spektras. Sąvokos e.demokratija, e.valdžia, e.visuomenė vis dažniau vartojamos viešosiose diskusijose, nors perėjimas prie „e.“ Lietuvoje nevyksta taip sparčiai, kaip, pavyzdžiui, Estijoje, kuri laikoma pirmąja valstybe, įsivedusia internetinį balsavimą nacionaliniuose rinkimuose. Šįkart INFOLEX dėmesio akiratyje – e.notariatas, apie kurį – su Notarų rūmų prezidentu, Klaipėdos notaru Mariumi Stračkaičiu.
INFOLEX: Kaip toli Lietuva pažengusi e.notariato atžvilgiu, palyginus su užsienio valstybėmis?
M. Stračkaitis: Notarų įžengimas į elektroninę erdvę dėsningas ir neišvengiamas. Būdami europinio notariato dalis, dalyvaujame ir atitinkamuose europiniuose e.visuomenės kūrimo procesuose. Europos Sąjungos notariatų taryba, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir kai kurių šalių notariatais, jau įgyvendina kelis projektus, susijusius su profesinės informacijos mainais ir notarų paslaugų prieinamumo viešinimu.
Nebe pirmus metus sėkmingai veikia Europos notarų tinklas, kuriame ES šalių notarai teikia su notarine praktika ir procedūromis susijusius paklausimus. Lietuvos notarai šioje sistemoje – vieni iš aktyvesnių vartotojų. 2010 m. pavasarį startavo paveldėjimo teisės 27-iose Europos valstybėse informacijos tinklalapis successions-europe.eu. Čia prieinama išsami informacija ir apie paveldėjimo reglamentavimą Lietuvoje. Šiemet Europos Sąjungos notariatų taryboje pirmininkaujančios Austrijos prioritetas – elektroninio Europos notarų katalogo projekto įgyvendinimas. Taip pat įgyvendinamas panašus santuokinio turto ir teisės informacijos projektas.
Atskirų valstybių notariatų elektroninę pažangą lemia daug veiksnių, tokių, kaip interneto paslaugų sklaida, elektroninių registrų išsivystymas, teisės aktai. Estijoje kelintus metus veikia e.notaro sistema, leidžianti steigti juridinius asmenis, Austrija nuo 2000 m. gali didžiuotis elektroniniu notarų dokumentų archyvu cyberDOC. Esama ir kitų sėkmingų notariato elektroninių projektų.
Apsižvalgę Lietuvoje, įvertinome, kad informacinės visuomenės pažanga sukuria Lietuvos notariatui prielaidų elektroninėje srityje veikti aktyviau. Kartu su Registrų centru nuo 2009 m. liepos notarų biuruose įdiegta Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP) – milžiniškas patirties šaltinis. Šiuo metu notarai teikia savo pasiūlymus ir pastabas Registrų centro kuriamai Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos (JAREP) sistemai. Su Centrine hipotekos įstaiga notarai sąveikaus per Hipotekos ir įkeitimo sudarymo ir registravimo paslaugos (HISREP) sistemą. Tai dabartinę e.visuomenės ir e.valdžios dvasią atitinkantys valstybinių įstaigų ir mūsų profesinės asociacijos bendradrabiavimo projektai.
INFOLEX: Kokios notarų paslaugos jau šiuo metu elektronizuotos ir ką ketinama perkelti į elektroninę erdvę ateityje?
M. Stračkaitis: Tokios sistemos, kaip NETSVEP, ar jai giminingos JAREP, HISREP, numatančios juridinių asmenų ir hipotekos sandorių registravimą, – neišvengiamybė. Praėjus pusantrų metų nuo NETSVEP diegimo biuruose pradžios, šia sistema naudojasi absoliuti dauguma notarų. Kaip minėjau, dalyvaudami sudėtingame NETSVEP kūrimo procese, įgijome vertingos patirties, kurią pasitelkiame kitiems projektams. Norėčiau būti optimistas ir tikėtis valstybės dėmesio mūsų ateities darbams. Jei valstybinės institucijos į e.notariato kūrimą pažvelgtų valstybiškai, o ne iš atskirų partijų ar interesų grupių pozicijų, turėtų būti pakeisti kai kurie teisės aktai, nustatantys europinės paramos gavėjų statusą. Mums tai atvertų galimybę projektą įgyvendinti greičiau ir kokybiškiau, be lėšas ir kitokius resursus „įsisavinančių“ partnerių.
Pradėjome nuo, atrodytų, nedidelių, tačiau dideles pasekmes turinčių projektų. Notarų rūmų užsakymu sukurta unikali dokumentų valdymo sistema. Visi sukuriami, gaunami, išsiunčiami dokumentai elektroniniu būdu valdomi, deramai archyvuojami. Įmanoma stebėti kiekvieno dokumento kūrimo, pildymo ir taisymo eigą, paskirti darbuotojams užduotis ir kontroliuoti jų veiksmų seką. Dokumentai gali būti patvirtinami visų reglamentuotų formatų elektroniniais parašais. Pagal šiuolaikiškus funkcionalumo reikalavimus atnaujinome Notarų rūmų vidaus svetainę. Joje notarai ir biurų darbuotojai itin lengvai randa informaciją nuo pat 2003 m., veikia lanksti ir efektyvi dokumentų paieškos sistema. Kurdami šias sistemas, sukūrėme registrų sistemą. Jos išplėtimo ribas ateityje nustatys tik mūsų poreikiai, o plėtros techninės galimybės, drįstu teigti, neribotos. Atsiradus poreikiui ir subrendus aplinkybėms, mūsų registrų sistema gali virsti nacionalinio masto notariniu elektroniniu archyvu. Žinoma, į visas savo investicijas ir vizijas žvelgiame atsakingai ir blaiviai. Sprendimus priimsime, atsižvelgdami į mūsų sistemos suderinamumą su valstybės teisine sistema, jos registrais. Informacinių technologijų srityse dirbantiems ekspertams pateikėme savo sukurtą elektroninio notariato viziją. Mūsų siekis – išsaugoti notaro teisinę kontrolę net tuomet, kai į elektroninę erdvę persikels visa mūsų aplinka ir buitis, o to būdas – sukurti elektroninę notaro paslaugą, patogią bei patikimą prieigą klientams, integruoti visa tai su elektroniniu archyvu.
INFOLEX: Esate minėjęs, kad „NETSVEP sistema – vienas didžiausių skaitmeninės epochos nusivylimų, sukurta neatsižvelgiant nei į notarų, nei į klientų poreikius.“ Kuo notarai skundžiasi ir kokia sistemos naudojimosi perspektyva?
M. Stračkaitis: Tą esu sakęs 2009 metais. NETSVEP sistemos pirmaisiais įdiegimo mėnesiais padėtis buvo būtent tokia. Notarų rūmų nelaimė, kad prieš kelerius metus kuriant minėtąsias valstybines sistemas, nebuvo paisyta notariato poreikių. Į NETSVEP tobulinimo procesą gavome galimybę įsijungti tik baigiamojoje stadijoje, kai sistemos „griaučiai“ jau buvo sukurti. Todėl dabar sistema pirmiausia tenkina duomenų gavėjo, o ne kliento ar notaro, generuojančio šiuos duomenis, poreikius.
Vis dėlto akcentuosiu pozityvius dalykus. Per dvejus metus kasdienio darbo su Registrų centru pažengta tikrai toli. Vienas didžiausių pasiekimų ne tas, kad sistema patobulėjo, pašalinta dalis bėdų, o tai, kad klientai suprato, jog notaras ir kompiuteris neatskiriami. Vieni notarai tapo NETSVEP ekspertais, kiti tik prisijungia, kad užsakytų ir parsisiųstų reikalingas registrų pažymas sandoriams. Nuolat sakau: iki šiol sistema „nedraugiška“ ir nepatogi vartotojui, vis dar nepatikima, tačiau alternatyvos jai nėra. Kuo intensyviau notarai naudosis NETSVEP, tuo greičiau sistemos užsakovui Registrų centrui ir jo rangovams pavyks pašalinti jos trūkumus.
Pasimokę iš NETSVEP kūrimo proceso, kai notarai iki beveik paskutinio etapo turėjo tik patariamąjį vaidmenį, Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos (JAREP) kūrimo procese esame aktyvesni ir agresyvesni. Apmaudu, kad pastaruoju metu regime naujų „žinybiškumo“ ir suinteresuotų grupių spaudimo apraiškų. Nekilnojamojo turto registro nuostatų pakeitimo projekte įtraukta nauja nuostata, kad „nekilnojamojo turto sandoriai rengiami naudojantis nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacine sistema“. Taigi, projektu siūloma įpareigoti visus nekilnojamojo turto sandorius rengti tik naudojantis NETSVEP sistema. Kad ir kaip tobulintume NETSVEP sistemą, absoliučiai visų nekilnojamojo turto sandorių su šia sistema vis tiek nebūtų įmanoma parengti dėl objektyvių priežasčių. NETSVEP yra formalizuota sistema, skirta standartiniams, paprastiems nekilnojamojo turto sandoriams atlikti, tačiau sudėtingų, nestandartinių nekilnojamojo turto sandorių su NETSVEP sistema nepavyktų atlikti, todėl visada bus reikalinga alternatyvi galimybė atlikti sandorius ne per NETSVEP. Įtvirtinus tik vienintelę galimybę sandoriams rengti, t.y. tik per NETSVEP, dažnai galėtų kilti situacijos, kai notarai negalėtų parengti bei patvirtinti nekilnojamojo turto sandorių dėl techninių kliūčių, pavyzdžiui, dėl pačios NETSVEP sistemos gedimų ar sutrikimų, dėl interneto ryšio paslaugų teikimo sutrikimų ir pan.. Tokiu atveju kiltų ypač didelis klientų nepasitenkinimas dėl to, kad notaras sistemos sutrikimo metu negali suteikti notarinių paslaugų.
INFOLEX: Kaip manote, ar paslaugų elektronizavimas visais atžvilgiais yra sveikintinas progresas? Ar įvertinama „techninė“ rizika (pvz., elektros tiekimo trikdžiai, galimi duomenų apsaugos pažeidimai ir pan.)?
M. Stračkaitis: Informacinė visuomenė atnešė nemažai pavojų į įvairias gyvenimo sritis, tačiau grėsmės skatina ir saugumo technologijų pažangą. Baisiausia, mano požiūriu, likti su žąsies plunksna prie apdulkėjusios notarinės knygos. Neužėmus nišos, ją užims kiti, nebūtinai paisantys esminių dalykų, o tik siekiantys „įsisavinti“ projektų lėšas. Pasikartosiu, kad kurdami e.notariatą, sieksime išsaugoti esminį dalyką – tiesioginį notaro ir jo kliento kontaktą. Visa kita – tik techninių sprendimų pasirinkimas. Akivaizdu, kad per pastaruosius kelerius metus išsiplėtė galimybės patikimai identifikuoti asmenį: tai ir elektroninė bankininkystė, ir elektroninis parašas, akies rainelės skenavimas bei kitų biometrinių duomenų patikra, kt. priemonės. Elektroninio sandorio teisėtumo pagrindą sudaro pirmiausia ne techninės priemonės, kurios nuolat tobulėja, o notaro teisinė priežiūra. Notariato sistemos patikimumas mūsų šalyje, kaip ir lotyniškojo notariato pasaulyje – 99 procentai. Tai e.notariato projektui suteikia nepaprastai šviesių perspektyvų.
INFOLEX: Dėkojame už interviu.