Naujienos

2020

5'6

Notarai – už sandorius be grynųjų: Šventųjų vekselių istorijos galėjo ir nebūti

Gyventojų skolinimas kitiems gyventojams yra nereguliuojamas, todėl žmonėms patiems tenka atsakomybė už pasirašytus ar priimtus vekselius, aiškina rinkos prievaizdai. Notarų rūmai pataria vengti grynųjų ir sudarant didesnius sandorius pasitarti su notaru – tai asmuo, kuris savo turtu atsako už sudaromų sandorių teisėtumą.
15min atliktas tyrimas „Šventieji vekseliai“ atskleidė, kad didelėje sukčiavimo byloje kaltinamo Andriaus Raziūno aukos dažnai grynųjų pinigų netekdavo mainais į vekselius. Tuos vekselius aukoms išrašydavo įtariama A.Raziūno bendrininkė, pensininkė Antanina Stafeckienė. Pasak prokurorų, ji tuo metu neturėjo beveik jokio turto, tad jos vekseliai buvo beverčiai – iš jos ką nors isieškoti buvo neįmanoma. Be to, sudarant nekilnojamojo turto sandorius pas notarą aukų buvo prašoma nekalbėti, vietoje pirkimo-pardavimo sudaryti dovanojimo sandorius, o notarui melagingai teigti, kad pinigai už turtą jau yra gauti. Pavyzdžiui, nukentėjusioji Viktorija pateko į tokią istoriją. Viktorijai buvo žadama, kad jei ji perrašys savo valdomus brangius sklypus A.Stafeckienei, mainais ši perims Viktorijos didelę banko paskolą, kurios moteris nebeišgalėjo susimokėti. Tik pakeliui pas notarę Viktorijai buvo pasakyta, kad sklypus A.Stafeckienei reikės padovanoti, o vėliau, kitu sandoriu, A.Stafeckienė neva perims jos paskolą banke.
Viktorija sutiko ir, kai notarė paklausė, ar ji gavo pinigus už sklypus, padarė kaip liepta: patvirtino pinigus gavusi, nors tai buvo netiesa. Taip Viktorija neteko 140 tūkst. eurų vertės turto ir liko su ta pačia skola. Plačiau – penktajame „Šventųjų vekselių“ epizode. Visgi ta pati Kauno notarė Aušra Urbonienė, pas kurią lankėsi Viktorija, patvirtino daug sandorių šioje byloje. Net ir sandorį, kuriuo, kaip įtaria prokurorai, sukčiai iš pensininkės Vilniuje išviliojo prabangų butą. Notarų rūmai sako, kad labai svarbu, jog žmonės su notarais būtų atviri. Pasak Notarų rūmų, sukčiavimo tikimybė notariniuose veiksmuose yra labai maža, bet ji vis tiek egzistuoja.
Notarų rūmai: pas notarą būkit atviri Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis dalijasi patirtimi, kad dauguma problemų žmonėms kyla dėl nežinojimo. „Dauguma atvejų, kai asmenys nukenčia dėl sukčių ir nusikaltėlių, yra susiję su nepakankamomis žmonių žiniomis apie teisę, neišprusimu ir kritinio mąstymo stoka“, – komentuoja M.Stračkaitis. Jis skatina iškilus neaiškumams kreiptis į notarus ir iš jų gauti kompetentingą ir profesionalų patarimą. M.Stračkaitis paaiškina, kad notarai, užtikrindami sandorių teisėtumą, už galimą padarytą žalą atsako visu savo turtu. „Pirmas dalykas, į ką mes visada atkreipiam dėmesį, sakydami žmonėms, ką reikia daryti, kad neapsigautų, tai tiesiog būti atviru su notaru. Nes notaras ne tas asmuo, kuris galėtų nuspėti, jeigu žmogus yra neatviras, tai neįmanoma to padaryti“, – sakė M.Stračkaitis.
Dažnai 15min atskleistoje įtariamo sukčiavimo schemoje nukentėjusieji įtariamiems sukčiams atiduodavo grynuosius pinigus kaip avansą už perkamą žemės sklypą. Vis tai vykdavo ne pas notarus, o įtariamos bendrininkės A.Stafeckienės bute. „Avanso klausimu, kai tai yra nekilnojamojo turto pardavimas, nors įstatymas ir neįpareigoja kreipsis pas notarą, galima sudaryti šitą sutartį ir paprasta rašytine forma, mes visada sakome: kol yra taika, tai viskas yra gerai, bet kai yra ginčas, vis dėlto geriausiai tai padaryti pas notarą, nes tada rizika būti apgautam, yra sumažinama“, – sako M.Stračkaitis. Notaras neprivalo dalyvauti pirkėjui ir pardavėjui atsiskaitant. Pasak notarų rūmų prezidento, notarui sunku įsitkinti, kad pinigus už sandorį žmogus tikrai gavo.
Nepritaria grynųjų pinigų sandoriams Jis atsidūsta, kad Notarų rūmai du dešimtmečius nesėkmingai siūlo Vyriausybei nekilnojamojo turto sandoriuose įteisinti vienintelę atsiskaitymo galimybę – negrynaisiais pinigais. „Nevertinu labai gerai, kai sandoris, kurio vertė yra šimtas ar keli šimtai tūkstančių, o neretai ir milijonas yra atliekamas grynais pinigais. Nes paaiškinimas, kad tu turi milijonus grynais pinigais, yra labai toks kritinis. Mes visada žiūrime, kaip yra kitose šalyse. Tai tie, kas kovoja su šešėliniu pinigų judėjimu, visada pirmiausiai riboja grynų pinigų cirkuliaciją. <...> Vyriausybės keičiasi, planuose ir deklaracijose tai būna, bet politinės valios visada pritrūko, kad tokį ribojimą mes išvystumėm įstatymo pavidale“, – kalbėjo M.Stračkaitis. „Aš jums visada patarčiau – neimkit grynų pinigų, tegul įneša tuos pinigus į jūsų sąskaitą, naudokitės notaro depozitine sąskaita“, – teigia M.Stračkaitis.
Sukčiavimo tikimybė yra labai nedidelė, bet egzistuoja 15min tyrime buvo minima, kad daug sandorių įtariami sukčiai sudarė pas vieną notarę Kaune – A.Urbonienę. Vienas ryškiausių jos patvirtintų sandorių – buto Vilniuje pardavimas. Prokurorai įtaria, kad bangus, beveik 200 tūkst. eurų vertas butas per du aukštus Žirmūnų rajone buvo išviliotas iš pensininkės Marijos. Minėta notarė patvirtino Marijos buto pardavimo sandorį, kuriuo įtariama sukčių bendrininkė A.Stafeckienė Marijai neva sumokėjo 120 tūkstančių eurų. Tačiau prokurorų duomenimis, Marija negavo nė cento. „Sakykim, ji yra gera, niekada nepasidomės sandorio esme, nepasakys ko nereikia, neuždavinėja klausimų. <...> Daugelio sandorių nebūtų tvirtinę kiti notarai, kadangi jie akivaizdžiai būdavo apsimestiniai, prieštaringi“, – taip savo laiškuose 15min apie notarės pasirinkimą rašė pas sukčiavimu įtariamas A.Raziūnas. Plačiau – šeštajame „Šventųjų vekselių“ epizode.
Notarė A.Urbonienė į 15min klausimus neatsakė. Notarų rūmai teigia neturintys žinių, kad notarai būtų minimi kokiuose nors prokurorų tyrimuose. Taip yra todėl, kad šiai notarei nėra pareikštų nei įtarimų, nei kaltinimų. Pas šią notarę sudaryti sandorių įtariami sukčiai vežė nukentėjusiuosius net iš kitų miestų. Paklaustas, ar tai nekelia įtarimų, Notarų rūmų prezidentas M.Stračkaitis sakė: „Be abejo, jeigu tu turi turtą Klaipėdoje, gyveni pats Vilniuje, o reikia važiuoti į Kauną, man asmeniškai tai kiltų klausimas pačiam. Bet situacija situacijai nelygi ir vien pats faktas, kad važiuoji pas notarą į kitą miestą, tikrai nėra pagrindas nesudaryti sandorio.“ M.Stračkaitis teigė, kad sukčiavimo atvejų pasitaiko visur. „Bet jeigu pasakytume apie notarinius veiksmus, tai per metus notarai atlieka daugiau kaip milijoną notarinių veiksmų ir procento nesudaro tie veiksmai, kurie yra skundžiami teismui. Tai jeigu žiūrėtume tikimybę, tai yra labai nedidelė, bet ji vis tiek egzistuoja“, – komentavo Notarų rūmų prezidentas.
Skolinimas tarp gyventojų – nereguliuojama sritis Lietuvos bankas paaiškina, kad įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo priežiūra nėra priskirta šios institucijos kompetencijai – skolinimas tarp gyventojų yra nereguliuojama veikla. „Gyventojų skolinimas gyventojams nėra reguliuojama veikla – laikomasi nuostatos, kad valstybės reguliavimas reikalingas ten, kur sandorio šalių jėgos nelygios (pvz., tarp juridinio asmens, banko su visais savo pajėgumais, ir gyventojo). Žinoma, niekas neuždraus, pavyzdžiui, Petrui paskolinti Jonui, tačiau gyventojo skolinimui kitam gyventojui jau taikomos bendrosios civilinės teisės normos, aprašytos Civiliniame kodekse. Tokiu atveju būtina imtis bent jau elementarių atsargumo priemonių – išsiaiškinti visas sutarties sąlygas, o nusprendus skolintis – tinkamai įforminti paskolą ir jos grąžinimą“, sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Tačiau jis akcentuoja, kad fiziniai asmenys neturi teisės teikti vartojimo kreditus kitiems asmenims verslo tikslais.
„Jeigu skolinimas tampa verslu, tada gyventojas turi steigti įmonę – pagal įstatymus tokia veikla gali verstis tik juridiniai asmenys“, – sako M.Jurgilas.
Išimtis – kai asmuo skolina per tarpusavio skolinimo platformas ne daugiau nei po 500 Eur per metus vienam kredito gavėjui arba 1000 Eur per metus, kai įkeičiamas nekilnojamasis turtas. Lietuvos banko atstovas rekomenduoja sukčiavimo ar apgaulės atvejais kreiptis į policiją, o dėl pinigų plovimo schemų ar mokesčių slėpimo – į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją. Į Lietuvos banką galima kreiptis, kai paskolos sutartis sudaroma su finansų rinkos dalyviais – bankais, kreditų unijomis ir pan. „Pirmiausiai siūlytume kreiptis į bendrovę, kuri reikalauja susimokėti skolas, kad ji pagrįstų ir paaiškintų šiuos reikalavimus. Jeigu gyventojas įsitikintų, kad skoloms nėra pagrindo (pavyzdžiui, jis nebuvo sudaręs kredito sutarties, o pateikiama neva jo sudaryta sutartis), derėtų nedelsiant kreiptis į policiją. Informaciją apie savo įsiskolinimus galima pasitikrinti, pavyzdžiui, ir Lietuvos banko administruojamojo paskolų rizikos duomenų bazėje“, – sako M.Jurgilas.
5min jau rašė, kad skolų išieškojimo bendrovės Lietuvoje griežtai nekontroliuojamos ir šia veikla gali verstis be licencijos. „Lietuvoje veikianti skolų išieškojimo sistema turi nemažai trūkumų. Atgauti lėšas iš skolininko vidutiniškai užima iki metų laiko, tai papildomai kainuoja ir kreditoriui, ir skolininkui. Efektyviai veikianti išieškojimo sistema yra vienas iš kertinių pagrindų sveikai finansų sistemai. Žinodami, kad susidūrus su sunkumais teks ilgai bylinėtis ar gaudyti kai kuriuos skolininkus tyruose, kreditoriai tą kompensuoja per kainodarą didindami maržas visiems. Savo ruožtu skolininkai ilgam užsideda nepageidaujamo kliento etiketę“, – pripažįsta M.Jurgilas. Vekselis apibrėžtas Ženevos konvencijoje Vekselis laikomas vertybiniu popieriumi – jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Šio vieno puslapio dokumento forma yra itin paprasta, ir daug jų galima atrasti internete.
Finansų ministerija paaiškina, kad Lietuvos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas buvo parengtas derinant Lietuvos teisės normas su 1930 metų Ženevos konvencija. „Įstatymai turėtų būtų tikslinami tuo atveju, jei yra reglamentavimo nepakankamumas, jei teisės akto nuostatos nėra aiškios ir pan., t.y. esant pagrindo manyti, kad praktinės įstatymo taikymo problemos kyla būtent dėl šių priežasčių ir kad įstatymo pakeitimai gali tokias problemas išspręsti. Konkrečios situacijos apibūdinimas yra susijęs su nusikalstama veika (nusikalstamomis veikomis). Todėl svarstytina, ar priemonės neturėtų būti susijusios su baudžiamosios politikos reguliavimo sritimi“, – vertina Finansų ministerija.
Viena iš 15min tyrime aprašytų istorijų nutiko Konstantinui. Sukčiavimu įtariamas A.Raziūnas pasinaudojo tuo, kad Konstantino teta buvo senyvo amžiaus, prikaustyta prie lovos, sunkiai sirgo ir davė senolei pasirašyti vekselį, neva ši yra skolinga 145 tūkstančius litų A.Raziūno bendrininkei, pensininkei A.Stafeckienei. Tai buvo neegzistuojanti skola. Tačiau dokumentai su apgaulės būdu išgautu parašu buvo perduoti antstoliams, kurie pradėjo išieškojimo procedūrą iš Konstantino tetos. Plačiau – penktajame „Šventųjų vekselių“ epizode. Anot Finansų ministerijos, vekselių klastojimas yra nusikalstama veika ir atsakomybė už nusikalstamas veikas, susijusias su vertybiniais popieriais, numatyta Baudžiamojo kodekso 213 straipsnyje „Vekselių klastojimo atvejus nagrinėja teisėsaugos institucijos. Finansų ministerija nėra gavusi pasiūlymų dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tobulinimo“, – teigiama komentare ir pažymima, kad savo iniciatyva Finansų ministerija įstatymo pakeitimų inicijuoti nenumato.
Vekseliams taikomas saugiklis – sumą virš 3000 eurų turi tvirtinti notaras Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis pastebi, kad jau anksčiau siekiant apsaugoti vekselių gavėjus, Civiliniame kodekse numatyti ribojimai.
„Buvo įvestas notarinis vekselio institutas. Tai reiškia, jei tu nori pasirašyti vekselį su fiziniu asmeniu, tai nuo 3000 eurų vekselis turi būti patvirtintas notariškai“, – sako M.Šlepetis. Teismuose, anot jo, su suklastotu vekseliu prisiteisti netikrą skolą taip pat nėra lengva. „Dabar naujausia teismų praktika, kad vien vekselio nebeužtenka. Iš teismų praktikos žinome, kad jei yra skolinimo sandoriai, reikia pinigų perdavimo fakto, arba pinigų priėmimo perdavimo akto. Žinoma, jūsų istorijos kontekstas parodo, kad žmonės pasirašinėjo ant bet ko, ką pakišdavo sukčiai. Tad egzistuoja ši socialinės inžinerijos problema“, – sako M.Šlepetis.

Archyvo simbolis Archyvas

  • 2020 m. liepos mėn.
  • 2020 m. birželio mėn.
  • 2020 m. gegužės mėn.
  • 2020 m. balandžio mėn.
  • 2020 m. kovo mėn.
  • 2020 m. sausio mėn.
  • 2019 m. gruodžio mėn.
  • 2019 m. lapkričio mėn.
  • 2019 m. spalio mėn.
  • 2019 m. rugpjūčio mėn.
  • 2019 m. liepos mėn.
  • 2019 m. birželio mėn.
  • 2019 m. gegužės mėn.
  • 2019 m. balandžio mėn.
  • 2019 m. kovo mėn.
  • 2019 m. vasario mėn.
  • 2019 m. sausio mėn.
  • 2018 m. gruodžio mėn.
  • 2018 m. lapkričio mėn.
  • 2018 m. spalio mėn.
  • 2018 m. rugsėjo mėn.
  • 2018 m. liepos mėn.
  • 2018 m. birželio mėn.
  • 2018 m. gegužės mėn.
  • 2018 m. balandžio mėn.
  • 2018 m. kovo mėn.
  • 2018 m. vasario mėn.
  • 2018 m. sausio mėn.
  • 2017 m. gruodžio mėn.
  • 2017 m. lapkričio mėn.
  • 2017 m. spalio mėn.
  • 2017 m. rugsėjo mėn.
  • 2017 m. rugpjūčio mėn.
  • 2017 m. birželio mėn.
  • 2017 m. gegužės mėn.
  • 2017 m. balandžio mėn.
  • 2017 m. kovo mėn.
  • 2017 m. vasario mėn.
  • 2017 m. sausio mėn.
  • 2016 m. gruodžio mėn.
  • 2016 m. lapkričio mėn.
  • 2016 m. spalio mėn.
  • 2016 m. rugsėjo mėn.
  • 2016 m. birželio mėn.
  • 2016 m. gegužės mėn.
  • 2016 m. balandžio mėn.
  • 2016 m. kovo mėn.
  • 2016 m. sausio mėn.
  • 2015 m. gruodžio mėn.
  • 2015 m. lapkričio mėn.
  • 2015 m. spalio mėn.
  • 2015 m. rugsėjo mėn.
  • 2015 m. rugpjūčio mėn.
  • 2015 m. birželio mėn.
  • 2015 m. gegužės mėn.
  • 2015 m. balandžio mėn.
  • 2015 m. vasario mėn.
  • 2015 m. sausio mėn.
  • 2014 m. gruodžio mėn.
  • 2014 m. lapkričio mėn.
  • 2014 m. spalio mėn.
  • 2014 m. rugsėjo mėn.
  • 2014 m. liepos mėn.
  • 2014 m. birželio mėn.
  • 2014 m. gegužės mėn.
  • 2014 m. balandžio mėn.
  • 2014 m. kovo mėn.
  • 2013 m. gruodžio mėn.
  • 2013 m. lapkričio mėn.
  • 2013 m. spalio mėn.
  • 2013 m. rugsėjo mėn.
  • 2013 m. liepos mėn.
  • 2013 m. birželio mėn.
  • 2013 m. gegužės mėn.
  • 2013 m. balandžio mėn.
  • 2013 m. kovo mėn.
  • 2013 m. sausio mėn.
  • 2012 m. lapkričio mėn.
  • 2012 m. spalio mėn.
  • 2012 m. birželio mėn.
  • 2012 m. gegužės mėn.
  • 2012 m. kovo mėn.
  • 2011 m. gruodžio mėn.
  • 2011 m. lapkričio mėn.
  • 2011 m. spalio mėn.
  • 2011 m. birželio mėn.
  • 2011 m. gegužės mėn.
  • 2011 m. balandžio mėn.
  • 2011 m. kovo mėn.
  • 2011 m. vasario mėn.
  • 2010 m. lapkričio mėn.
  • 2010 m. spalio mėn.
  • 2010 m. rugsėjo mėn.
  • 2010 m. gegužės mėn.
  • 2010 m. balandžio mėn.
  • 2010 m. kovo mėn.
  • 2009 m. gruodžio mėn.
  • 2009 m. lapkričio mėn.
  • 2009 m. liepos mėn.
  • 2009 m. birželio mėn.
  • 2009 m. balandžio mėn.
  • 2009 m. kovo mėn.
  • 2009 m. vasario mėn.
  • 2009 m. sausio mėn.
  • 2008 m. gruodžio mėn.
  • 2008 m. lapkričio mėn.
  • 2008 m. spalio mėn.
  • 2008 m. rugsėjo mėn.
  • 2008 m. birželio mėn.
  • 2008 m. gegužės mėn.
  • 2008 m. balandžio mėn.
  • 2008 m. kovo mėn.
  • 2007 m. gruodžio mėn.
  • 2007 m. lapkričio mėn.
  • 2007 m. spalio mėn.
  • 2007 m. rugsėjo mėn.
  • 2007 m. rugpjūčio mėn.
  • 2007 m. liepos mėn.
  • 2007 m. birželio mėn.
  • 2007 m. gegužės mėn.
  • 2007 m. balandžio mėn.
  • 2007 m. kovo mėn.
  • 2007 m. vasario mėn.
  • 2007 m. sausio mėn.
  • 2006 m. gruodžio mėn.
  • 2006 m. lapkričio mėn.
  • 2006 m. spalio mėn.
  • 2006 m. rugsėjo mėn.
  • 2006 m. rugpjūčio mėn.
  • 2006 m. birželio mėn.
  • 2006 m. gegužės mėn.
  • 2006 m. balandžio mėn.
  • 2006 m. kovo mėn.
  • 2006 m. vasario mėn.
  • 2005 m. gruodžio mėn.
  • 2005 m. lapkričio mėn.
  • 2005 m. spalio mėn.
  • 2005 m. rugpjūčio mėn.
  • 2005 m. liepos mėn.
  • 2005 m. birželio mėn.
  • 2005 m. gegužės mėn.
  • 2005 m. balandžio mėn.
  • 2005 m. kovo mėn.