Naujienos

2020

11'3

Notaro paslaugos – verslo ir privačių asmenų interesams

Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga Nr. 40, 2020-10-27

Įmonių steigimo, akcijų, nekilnojamojo turto perleidimo, turto įkeitimo, įmonės įstatinio kapitalo didinimo ir kiti juridinių asmenų sandoriai turi būti patvirtinti notaro. Pas notarą tenka apsilankyti, kai reikia paliudyti dokumento nuorašo, parašo tikrumą, patvirtinti įgaliojimą ar sutvarkyti paveldėjimo reikalus. Su naujai perrinktu Lietuvos notarų rūmų prezidentu, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro  notaru Mariumi STRAČKAIČIU  kalbamės apie numatomas Notariato įstatymo pataisas, apie sistemą eNotaras, naujus notarinių paslaugų įkainius ir kitus verslo bei privatiems klientams aktualius klausimus.

Visuomenė pasitiki ne tik policininkais, kurie gina žmogų, bet  ir notarais, kurie saugo žmogaus paslaptis. Pasitikėjimas notarais – aukščiausias tarp kitų teisinių profesijų. Kokios to pasitikėjimo priežastys? Kokia Lietuvoje notarų bendruomenė – kiek narių, ar jų veikla atitinka visuomenės lūkesčius? Kokias problemas tenka spręsti Jums, rugsėjo mėnesį vėl perrinktam Notarų rūmų prezidentu?

Gyventojų pasitikėjimo notarais priežastis – mūsų profesijos žmonių kasdienis darbas. Notarai – iš esmės nekonfliktiška profesija. Esame taikos teisėjai, teisėtumo civiliniuose santykiuose sergėtojai, visuomet randantys visoms sandorio šalims priimtiną sprendimą, subalansuojantys stipriosios ir silpnosios sandorio šalių interesus. Šiuo metu Lietuvoje dirba 240 notarų – keletą kolegų, dėl amžiaus pasibaigus jų įgaliojimams, visiškai neseniai išleidome į užtarnautą poilsį. Kalbėdami apie notarų bendruomenę, negalime nepaminėti maždaug dar tūkstančio žmonių – tai notarų biurų darbuotojai, notarų padėjėjai, kurie savo darbštumu, teisinėmis žiniomis, profesine kompetencija ir išmanymu padeda notarams užtikrinti teisėtumą, rengti sandorius, bendrauti su klientais. Nesuklysdamas pasakysiu, kad mūsų biurų darbuotojai ant savo pečių neša didelę dalį darbo organizavimo naštos, todėl mano ir daugumos Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narių perrinkimas naujai kadencijai yra didelis visos notarų bendruomenės, įskaitant ir notarų darbuotojus, pasitikėjimo ženklas. Neslėpsiu – atsakomybės ir iššūkių daug, be to, jie kasmet keičiasi. Pastarieji ir, ko gero, didžiausi – su notarų profesijos ateitimi susiję politiniai sprendimai.  Šį rudenį Seimas svarstys Notariato įstatymo pataisas, kuriomis bus įteisinti nuotoliniai notariniai veiksmai. Kiti mūsų veiklos iššūkiai – nuolatinis notarų profesinės kvalifikacijos kėlimas. Tai tiesiogiai su aptarnavimo kokybe ir klientų pasitikėjimu susijęs dalykas.

Kokius juridinių asmenų sandorius dažniausiai tenka tvirtinti notarams – įmonių steigimo, hipotekų forminimo, akcijų, nekilnojamojo turto perleidimo ar kt.?

Visi jūsų paminėti veiksmai yra dažni notaro veikloje. Suprantama, didmiesčių, kur veikia daugumos bankų, įmonių būstinės ir filialai, notarai kur kas dažniau turi verslo klientų negu mūsų kolegos mažuose miestuose ir rajonuose, todėl natūralu, kad rajone dirbantis notaras rečiau negu jo kolega didmiestyje susiduria su akcijų perleidimu, įmonės įstatinio kapitalo didinimu arba juridinio asmens turto įkeitimu.

Valstybiniai registrai kaupia ir leidžia keisti juridinių asmenų duomenis be notarų priežiūros. Pavyzdžiui, notaro patvirtinimo nereikalaujama perleidžiant mažiau nei 25 proc. įmonės akcijų arba kai jų vertė neviršija 14,5 tūkst. eurų. Be notarų kontrolės leidžiama keisti registrų duomenis apie akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir vadovus. Ar tai nesukuria terpės piktnaudžiavimams? Ir apskritai, kokia sukčiavimo tikimybė notariniuose veiksmuose?

Manyčiau, kad dauguma atvejų mūsų valstybės strateginis lygmuo gerai įžvelgia ir vertina galimas piktnaudžiavimo ar net nusikaltimų grėsmes. Su tuo susijęs ir pastaruosius kelerius metus didėjantis notarų vaidmuo užtikrinant finansų skaidrumą. Būtent taip – valstybės vadovo iniciatyva, Vyriausybės ir Seimo susitarimu – prieš kelerius metus atsirado įstatymų pataisos, numatančios privalomą notarų dalyvavimą perleidžiant didesnius nei 25 proc. akcijų paketus, kurių vertė viršija 14, 5 tūkst. eurų, ir kitais atvejais. Vis dėlto žemesnio lygmens poįstatyminiai teisės aktai kartais palieka dviprasmybių. Nesyk viešai esame atkreipę dėmesį į spragas, sukeliančias piktnaudžiavimo grėsmę, pavyzdžiui, keičiant registrų duomenis apie bendrovių akcininkus ir vadovus. Spaudoje jau aprašyta nemažai atvejų apie taip įvykusius įmonių užgrobimus, kai piktavaliai, prisijungę prie registrų, pakeisdavo bendrovių duomenis ir perimdavo įmonių, jų sąskaitų kontrolę. Notaro kontrolė šiame procese iš esmės užkirstų kelią panašiems piktnaudžiavimams, o pats procesas nuo to nei pabrangtų, nei pailgėtų.

Kiek verslo ir kiek privačių klientų aptarnauja notarai? Kurių daugiau? Kokie vyraujantys privačių  klientų sandoriai?

Neturime statistikos, kokią dalį notarų klientų sudaro fiziniai ar juridiniai asmenys, verslo ar privatūs klientai, – visi vienodai svarbūs. Gali atrodyti, kad didžiausio fabriko pardavimas yra reikšmingesnis nei testamento senjorui patvirtinimas, bet taip nėra ir neturi būti. Jeigu kalbėtume apie privačių klientų dažniausiai atliekamus veiksmus, Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliktas ekonominis tyrimas patvirtina, kad tai dokumento nuorašo (kopijos) išrašo tikrumo paliudijimas, parašo dokumente tikrumo paliudijimas, išrašų iš notarinio registro išdavimas, testamento patvirtinimas, įgaliojimo patvirtinimas, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas į pinigines lėšas ar nekilnojamąjį turtą ir kiti veiksmai.

Notariato įstatymo pataisų projekte notarams siūlyta suteikti teisę informacinių technologijų priemonėmis rengti ir vykdyti aukcionus, kuriuose asmenys galėtų parduoti, pirkti, išnuomoti turtą. Ar tokia paslauga jau teikiama?

Toks įstatymo projektas jau pasiekė Seimą. Šiuo metu jis svarstomas komitetuose. Projekto esmė – suteikti pardavėjui galimybę savo turtą parduoti notaro prižiūrimo aukciono būdu. Per tokį aukcioną turto pardavėjas turėtų galimybę parduoti, tarkime butą, geriausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Notaras už aukciono organizavimą gautų patvirtinto dydžio atlyginimą. Klientui pageidaujant, turto pardavimo sandoris galėtų būti tvirtinamas tame pačiame notarų biure.

Notarams numatoma perduoti dalį teismų funkcijų? Kokios jos?

Šiuo metu inicijuotos teisės pataisos numato, kad notarui galėtų būti patikėta teisė įforminti skyrybas, kai tarp besiskiriančių sutuoktinių nėra ginčo ir nepilnamečių vaikų. Jeigu projektas bus patvirtintas, notarai vykdys čia funkciją kaip ir bet kurias kitas pareigas. Santuokų nutraukimas ne teismo forma įteisintas kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse: Estijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje. Ten tokia tvarka pasiteisino, sumažino teismų krūvį. Estijoje ir Latvijoje galimybė nutraukti santuoką notariškai įteisinta jau prieš kelerius metus. Pasak klientų, nesant ginčo ir klausimų, kuriuos privalo išspręsti teismas, santuokos nutraukimas notaro kabinete yra labiau priimtinas, nes veiksmas atliekamas konfidencialiai ir greitai. Lietuvos notarų rūmų užsakymu bendrovės ,,Vilmorus“ 2020 metų sausį  atliktos reprezentatyvios sociologinės apklausos rezultatai atskleidžia, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų pritaria siūlymui, kad notaras galėtų nutraukti santuoką, kai tarp besiskiriančių nėra ginčų ir nėra nepilnamečių vaikų. Neigiamai siūlymą vertina 14 proc. respondentų. Panašūs pritarimo rodikliai iš esmės nekinta jau pastaruosius kelerius metus.

Kokius veiksmus notaras gali atlikti nuotoliniu būdu ir kada šie veiksmai privalo būti atlikti notaro biure?

Šiuo metu Notariato įstatymas numato, kad notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Išimtis – kai notaras iškviečiamas pas sergantį žmogų į namus arba į ligoninę arba kai išskirtiniais atvejais notariniai veiksmai, pavyzdžiui,  koks nors svarbus akcijų perleidimas, gali būti atliekamas ne notaro biure iškilmingoje aplinkoje. Dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną, notarų veikla kelias dienas buvo apribota iki konsultacijų telefonu, tačiau vėliau atnaujinta, tiesa, taikant kai kuriuos apribojimus: buvo priimami tik iš anksto užsirašę klientai, sandoriams buvo rengiamasi su klientu bendraujant ir jį konsultuojant nuotoliniu būdu, o biure buvo privaloma naudoti apsaugines priemones. Atšaukus karantiną, daugumo apribojimų panaikinti, tačiau prie apsauginių priemonių –  kaukių, pirštinių, dezinfekcijos priemonių – jau pripratome. Kitaip tariant, visi notariniai veiksmai atliekami įprasta tvarka. Kaip minėjau, Notariato įstatymo pataisos, legalizuojančios nuotolinius notarinius veiksmus, pasiekė Seimą, kur dabar ir svarstomos.

Jau bene dešimtmetį kalbama apie eNotaro projektą. Ar eNotaro sistema jau funkcionuoja? Kokie jos tikslai?

Paminėjote vieną svarbiausių Notarų rūmų prioritetų. Sistema eNotaras, kurią projektuodami ir kurdami užtrukome beveik aštuonerius metus, pasiekė įgyvendinimo stadiją. Sistema buvo kuriama tik Lietuvos notarų rūmų lėšomis, nė cento nepaimta iš mokesčių mokėtojų kišenės. Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis etapas, kuriame visi notarai ir notarų biurai susijungė į patogią darbo planavimo ir organizavimo sistemą. Atsisakoma nuo senovės gyvavusios notarinės knygos – dabar notariniai veiksmai registruojami elektroninėje knygoje, kuri kartu ir generuoja sąskaitas. Technologinių jungčių saityne notarai pateikia užklausas ir gauna informaciją iš valstybinių registrų. Notaro klientas, susikūręs paskyrą išoriniame eNotaro portale  ir prisijungęs per ,,Valdžios vartus“, elektroniniu būdu gali susisiekti su pageidaujamu notarų biuru, užsakyti pageidaujamas paslaugas, palaikyti tolesnę komunikaciją rengiantis notariniam veiksmui. Paskyroje saugoma informacija apie kliento atliktus notarinius veiksmus ir vizitus pas notarą, taip pat galima pateikti prašymą dėl paveldėjimo bylos perkėlimo į pageidaujamą biurą. Jeigu Seimas patvirtins pataisas, įteisinančias notarinius veiksmus, eNotaro sistema taps nuotolinio bendravimo tarp kliento ir notaro pagrindu. eNotaro sistemoje, naudodamiesi pažangiomis biometrinio atpažinimo technologijomis, klientai susisieks su notaru, kuris naudodamasis saugiu vaizdo ryšio kanalu, padės klientui pasirengti notariniam veiksmui ir atlikti patį notarinį veiksmą.

Kaip nustatomas atlyginimas už notarinius veiksmus? Ar pastaruoju metu nepabrango palikimo tvarkymas ar kitos notaro paslaugos?

Atlyginimo už notarines paslaugas dydžius savo įsakymu nustato teisingumo ministras, susiderinęs juos su finansų ministru. Nauji notarinių paslaugų įkainiai įsigaliojo šių metų birželio 1 dieną. Įkainiai nustatyti pagal Notariato įstatyme įtvirtintus šešis esminius principus: tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę; atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį; notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą; notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką; kryžminį subsidijavimą; sąnaudas. Kryžminio subsidijavimo principas ypač svarbus. Valstybė įpareigoja savo gyventojus į notarą kreiptis daugeliu atvejų, todėl socialiai reikšmingos paslaugos, pavyzdžiui, testamento patvirtinimas, turi būti prieinamos visiems. Vadinasi, dalį tokių veiksmų patvirtinimo kainos kompensuoja stambesni veiksmai. Svarbu nepamiršti, kad ne visi notaro biure sumokami pinigai lieka notarui: klientas notarui sumoka ne tik atlyginimą už patvirtintą sandorį, bet ir kompensaciją už valstybinių registrų duomenis, duomenų perdavimą ir registravimą. Šie pinigai per notarą pervedami valstybinei įmonei Registrų centrui. Dažnai kompensacija už registrų patikras ir duomenų perdavimą bei registravimą, kitaip tariant, atlyginimas Registrų centrui, kelissyk viršija notaro atlyginimą. Ypač šios sumos išaugo po spalio 1-osios, kai įsigaliojo nauji Registrų centro įkainiai. Keleriopą kainų šuolį pajuto visi klientai, ypač tvarkantieji paveldėjimo bylas. Registrų centro paslaugos pabrango 3-5 kartus ir gali siekti kelių šimtų eurų sumą.

Ar notarinėms paslaugoms vis labiau keliantis į elektroninę erdvę, notarams nepritrūks darbo?

Elektroninė erdvė notarams yra tik įrankis, priemonė atlikti savo darbą, sukurti daugiau patogumo klientui, ypač ištikus netikėtumams, pavyzdžiui, tokiems kaip jau patirtas karantinas dėl pandemijos. Planuojamų pertvarkų esmė –  ne perkelti visus notarinius veiksmus į elektroninę erdvę, o sudaryti galimybę atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu elektroniniu būdu, kai klientas negali atvykti pas notarą. Notaro atsakomybė nuotoliniuose sandoriuose ne mažės, o tik didės. Prie pareigos išsiaiškinti kliento tikrą valią ir užtikrinti sandorio teisėtumą prisidės dar atsakomybė atpažinti klientą. Pirmiausia  biometrinėmis priemonėmis asmenį atpažins speciali programa, kuri sulygins asmens atvaizdą ryšio kanale su atvaizdu dokumente. Tuomet asmens atpažinimą turės patvirtinti notaras. Jeigu notarui kils bent menkiausias įtarimas dėl galimos tapatybės klastotės, notaras galės atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu ir pakvies klientą atvykti į biurą. Latvijoje nuotoliniai notarų veiksmai įteisinti 2018 metų liepą, Estijoje –  šių metų vasarį. Kaimynų praktika patvirtino, kad nuotoliniai veiksmai sudaro mažiau nei 10 proc. visų notarinių veiksmų, ir tik pandemijos metu pagausėjo per atstumą tvirtinamų sandorių. Nuotolinių veiksmų galimybė notarams pridės darbo, nes tiesiogiai į juos galės kreiptis per visą pasaulį išsibarstę Lietuvos piliečiai, kurie dabar priversti fiziškai atlikti notarinius veiksmus Lietuvos konsulinėse įstaigose arba apskritai neturi tokios galimybės (pvz., Afrikoje ar Azijoje, kur artimiausios Lietuvos diplomatinės atstovybės yra už tūkstančių kilometrų). Apibendrindamas atkreipiu dėmesį, kad notarų darbo apimtys tiesiogiai susijusios su šalies ekonominio gyvenimo lygiu: jam smukus, sumažėja ir notarinių veiksmų skaičius. Vadinasi, jeigu Lietuvoje gyvensime gerai, notarams darbo tikrai nestigs.

Dėkoju už išsamius  atsakymus.

Kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė

Archyvo simbolis Archyvas

  • 2020 m. lapkričio mėn.
  • 2020 m. spalio mėn.
  • 2020 m. liepos mėn.
  • 2020 m. birželio mėn.
  • 2020 m. gegužės mėn.
  • 2020 m. balandžio mėn.
  • 2020 m. kovo mėn.
  • 2020 m. sausio mėn.
  • 2019 m. gruodžio mėn.
  • 2019 m. lapkričio mėn.
  • 2019 m. spalio mėn.
  • 2019 m. rugpjūčio mėn.
  • 2019 m. liepos mėn.
  • 2019 m. birželio mėn.
  • 2019 m. gegužės mėn.
  • 2019 m. balandžio mėn.
  • 2019 m. kovo mėn.
  • 2019 m. vasario mėn.
  • 2019 m. sausio mėn.
  • 2018 m. gruodžio mėn.
  • 2018 m. lapkričio mėn.
  • 2018 m. spalio mėn.
  • 2018 m. rugsėjo mėn.
  • 2018 m. liepos mėn.
  • 2018 m. birželio mėn.
  • 2018 m. gegužės mėn.
  • 2018 m. balandžio mėn.
  • 2018 m. kovo mėn.
  • 2018 m. vasario mėn.
  • 2018 m. sausio mėn.
  • 2017 m. gruodžio mėn.
  • 2017 m. lapkričio mėn.
  • 2017 m. spalio mėn.
  • 2017 m. rugsėjo mėn.
  • 2017 m. rugpjūčio mėn.
  • 2017 m. birželio mėn.
  • 2017 m. gegužės mėn.
  • 2017 m. balandžio mėn.
  • 2017 m. kovo mėn.
  • 2017 m. vasario mėn.
  • 2017 m. sausio mėn.
  • 2016 m. gruodžio mėn.
  • 2016 m. lapkričio mėn.
  • 2016 m. spalio mėn.
  • 2016 m. rugsėjo mėn.
  • 2016 m. birželio mėn.
  • 2016 m. gegužės mėn.
  • 2016 m. balandžio mėn.
  • 2016 m. kovo mėn.
  • 2016 m. sausio mėn.
  • 2015 m. gruodžio mėn.
  • 2015 m. lapkričio mėn.
  • 2015 m. spalio mėn.
  • 2015 m. rugsėjo mėn.
  • 2015 m. rugpjūčio mėn.
  • 2015 m. birželio mėn.
  • 2015 m. gegužės mėn.
  • 2015 m. balandžio mėn.
  • 2015 m. vasario mėn.
  • 2015 m. sausio mėn.
  • 2014 m. gruodžio mėn.
  • 2014 m. lapkričio mėn.
  • 2014 m. spalio mėn.
  • 2014 m. rugsėjo mėn.
  • 2014 m. liepos mėn.
  • 2014 m. birželio mėn.
  • 2014 m. gegužės mėn.
  • 2014 m. balandžio mėn.
  • 2014 m. kovo mėn.
  • 2013 m. gruodžio mėn.
  • 2013 m. lapkričio mėn.
  • 2013 m. spalio mėn.
  • 2013 m. rugsėjo mėn.
  • 2013 m. liepos mėn.
  • 2013 m. birželio mėn.
  • 2013 m. gegužės mėn.
  • 2013 m. balandžio mėn.
  • 2013 m. kovo mėn.
  • 2013 m. sausio mėn.
  • 2012 m. lapkričio mėn.
  • 2012 m. spalio mėn.
  • 2012 m. birželio mėn.
  • 2012 m. gegužės mėn.
  • 2012 m. kovo mėn.
  • 2011 m. gruodžio mėn.
  • 2011 m. lapkričio mėn.
  • 2011 m. spalio mėn.
  • 2011 m. birželio mėn.
  • 2011 m. gegužės mėn.
  • 2011 m. balandžio mėn.
  • 2011 m. kovo mėn.
  • 2011 m. vasario mėn.
  • 2010 m. lapkričio mėn.
  • 2010 m. spalio mėn.
  • 2010 m. rugsėjo mėn.
  • 2010 m. gegužės mėn.
  • 2010 m. balandžio mėn.
  • 2010 m. kovo mėn.
  • 2009 m. gruodžio mėn.
  • 2009 m. lapkričio mėn.
  • 2009 m. liepos mėn.
  • 2009 m. birželio mėn.
  • 2009 m. balandžio mėn.
  • 2009 m. kovo mėn.
  • 2009 m. vasario mėn.
  • 2009 m. sausio mėn.
  • 2008 m. gruodžio mėn.
  • 2008 m. lapkričio mėn.
  • 2008 m. spalio mėn.
  • 2008 m. rugsėjo mėn.
  • 2008 m. birželio mėn.
  • 2008 m. gegužės mėn.
  • 2008 m. balandžio mėn.
  • 2008 m. kovo mėn.
  • 2007 m. gruodžio mėn.
  • 2007 m. lapkričio mėn.
  • 2007 m. spalio mėn.
  • 2007 m. rugsėjo mėn.
  • 2007 m. rugpjūčio mėn.
  • 2007 m. liepos mėn.
  • 2007 m. birželio mėn.
  • 2007 m. gegužės mėn.
  • 2007 m. balandžio mėn.
  • 2007 m. kovo mėn.
  • 2007 m. vasario mėn.
  • 2007 m. sausio mėn.
  • 2006 m. gruodžio mėn.
  • 2006 m. lapkričio mėn.
  • 2006 m. spalio mėn.
  • 2006 m. rugsėjo mėn.
  • 2006 m. rugpjūčio mėn.
  • 2006 m. birželio mėn.
  • 2006 m. gegužės mėn.
  • 2006 m. balandžio mėn.
  • 2006 m. kovo mėn.
  • 2006 m. vasario mėn.
  • 2005 m. gruodžio mėn.
  • 2005 m. lapkričio mėn.
  • 2005 m. spalio mėn.
  • 2005 m. rugpjūčio mėn.
  • 2005 m. liepos mėn.
  • 2005 m. birželio mėn.
  • 2005 m. gegužės mėn.
  • 2005 m. balandžio mėn.
  • 2005 m. kovo mėn.