Klausimai notarui

Visi klausimai ir atsakymai

26

Norėjau paklausti ,ar gali notaras reikalauti ir ar turi dalyvauti Pirkėjai tvirtinant pakvitavimą, kad pagal sutartį prievolė pilnai įvykdyta.

Tvirtinant pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą, pas notarą turi dalyvauti pardavėjas. Pirkėjo dalyvavimas nėra būtinas.

25

Jeigu mirusiojo namą pasidalijo jo žmona ir sūnus iš pirmosios santuokos, ar žmona, gyvenanti tame name ir jį prižiūrinti, turi pirmumo teisę atpirkti mirusiojo sūnaus paveldėtą dalį? Ar sūnus gali reikalauti už jo paveldėtą namo dalį bet kokios sumos, ar atperkamoji suma nustatoma kitu būdu?

Kadangi, žmona ir mirusiojo sūnus yra paveldėto namo bendraturčiai, tuomet ji, vadovaujantis CK 4.79 straipsniu, turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą namo dalį. Paminėtina, jog remiantis minėto straipsnio nuostatomis, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių.

Kaina yra šalių tarpusavio susitarimo dalykas.

24

Norėjau sužinoti kokie dokumentai reikalingi buto pardavimui ar dovanojimui ir kokie įkainiai už buto perrašymo paslaugas. Taip pat, jei butas su įsiskolinimais, ar galima jį parduoti (dovanoti) su skolomis?

Buto pirkimo – pardavimo sandoriui reikalingų dokumentų bei dovanojimo sandoriui apibendrinti sąrašai yra pateikti atsakant į 9 bei 6 klausimus, tuo tarpu pastarųjų sandorių sudarymo įkainius rasite prie 8 klausimo atsakymo.

Atsakant į klausimą ar galima butą perleisti su įsiskolinimais, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad bendrijos narys, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles. Minėtos nuostatos nevykdymas nedaro sudaryto sandorio niekiniu, tačiau šiame punkte numatytos perleidimo sandoriui būtinos sąlygos neįvykdymas, sudaręs prielaidą žalai atsirasti, yra pagrindas žalą patyrusiems asmenims reikalauti žalos atlyginimo iš tokią prielaidą sudariusių asmenų. Tačiau atsiskaitymo su bendrija klausimas gali būti išspręstas skolos perkėlimu pirkėjui, pakeičiant prievolės įvykdymo būdą ir kt., šiuos veiksmus atliekant iki sandorio sudarymo arba aptariant buto perleidimo sutartyje ir įstatymo nustatyta tvarka suderinant su kreditoriumi.

23

Kokius dokumentus reikia pateikti notarui norint, kad būtų patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kai pirkėjas ir pardavėjas yra juridiniai asmenys?

Notarui pateikiamų dokumentų, reikalingų nekilnojamojo turto perleidimui, apibendrintas sąrašas:

  1. Pažyma iš Valstybės įmonės Registrų centras pastato, patalpų, buto, statinių pirkimui – pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų);
  2. Nuosavybės teises į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir kt.);
  3. Pažyma iš Valstybės įmonės Registrų centras žemės sklypo pirkimui – pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų);
  4. Žemės sklypo nuosavybės dokumentai;
  5. Žemės sklypo planas;
  6. Jei perleidžiamas sodo sklypas – pažyma iš sodininkų bendrijos, kad sklypo perleidėjas neturi skolų;
  7. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
  8. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
  9. Pažyma iš butų ūkį eksploatuojančios bendrovės apie tai, kad perleidėjas neturi įsiskolinimų už buto komunalinius patarnavimus ir visas kitas buto eksploatacines išlaidas;
  10. Jei yra bendraturčių, reikalingas notariškai patvirtintas bendraturčių atsisakymas pirkti parduodamą turto dalį ar pardavėjo pranešimas per notarą bendraturčiui su pasiūlymu pirkti parduodamą turto dalį už atitinkamą kainą (LR CK 4.79 str.);

Be aukščiau išdėstyto apibendrinto dokumentų sąrašo tiek pirkėjas juridinis asmuo, tiek ir pardavėjas juridinis asmuo notarui papildomai turi pateikti tokius dokumentus:

  1. Įmonės registravimo pažymėjimą;
  2. Įmonės steigimo dokumentus (ir jų pakeitimus, jei tokių yra);
  3. Vadovo paskyrimo protokolą;
  4. Atitinkamo (-ų) organo (-ų) sprendimą (-us) sudaryti tokius sandorius, jeigu toks (-ie) sprendimas (-ai) numatytas (-i) Įmonės steigimo dokumentuose;
  5. Asmens, pasirašančio pirkimo – pardavimo sutartį, tapatybės kortelė ar pasas;
  6. Notariškai patvirtintas įgaliojimas, jeigu pirkimo – pardavimo sutartį pasirašys ne įmonės vadovas.

Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.

22

Norėčiau sužinoti, per kiek laiko šeštos eilės įpėdinis turi teisę priimti palikimą?

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Todėl šeštos eilės įpėdinis turi teisę priimti palikimą per 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos.

21

Turiu klausimą dėl vaiko išvykimo. Šiuo metu esu Vokietijoje. Septyniolikos metų duktė yra Lietuvoje, tačiau planuoja atvykti į Vokietiją. Esu išsituokusi, turime galiojantį tėvo sutikimą dėl vaiko išvykimo į visas užsienio valstybes. Kokį dokumentą turėtume sudaryti, kad dukra galėtų išvažiuoti su kitu lydinčiu asmeniu.

Jūs turite tokį pat sutikimą patvirtinti Vokietijoje. Sutikimas turi būti legalizuotas, išverstas į lietuvių kalbą.

Kitu atveju galima kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kuri įvertinusi aplinkybes ir nustačiusi, kad vieno iš tėvų sutikimo negalima gauti dėl svarbių priežasčių, turi teisę išduoti vienkartinį leidimą vaikui išvykti. Tačiau kiekvienas toks atvejis yra individualus.

20

Iš varžytinių ketinu įsigyti 1/3 sklypo, kurio paskirtis – individualių namų statybai. Kaip aš galėsiu disponuoti savo sklypo dalimi – jis taps atskiru sklypu, ar vykdant su juo kažkokius veiksmus, reikės derinti su kitais sklypo savininkais?

Įsigijęs 1/3 dalį sklypo, tapsite bendraturčiu su kitais savininkais. Ši dalis netaps atskiru sklypu, išskyrus atvejį, jei Jūs savo įsigytą dalį atidalinsite iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių pasirašyta ir notaro patvirtinta sutartimi.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau būtina laikytis LR civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytų reikalavimų, pavyzdžiui, Jums parduodant savo sklypo dalį, bendraturčiai turės pirmenybės teisę ją įsigyti, jei notariškai patvirtinta sutartimi nebus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, įkeisti žemės sklypą bus galima tik bendru bendraturčių sutarimu ir pan. Nežinodami, kokius veiksmus tiksliai ruošiatės atlikti, negalime pateikti detalesnės informacijos.

19

Bendraturtis yra užsienietis ir nuolat gyvena (registruotas) užsienyje (Baltarusija). Atsisako nuo parduodamos Lietuvoje buto dalies ir gali atvykti pas notarą paskirtu laiku. Ar reikalinga teismo nutartis, jeigu jis turi nepilnamečių vaikų?

Atsisakant nuo pirmenybės pirkti bendraturčio parduodamą turto dalį, teismo leidimas nereikalingas.

Kad bendraturčiui nereikėtų vykti į Lietuvą, pardavėjas gali pranešti per notarą apie savo parduodamą turto dalį ir jos kainą. Jeigu bendraturtis per 1 mėnesį nesikreips dėl pasinaudojimo pirmenybės teise, parduodamą dalį galima parduoti bet kuriam asmeniui už tokią kainą, kaip buvo siūloma bendraturčiui.

18

Buvau sudaręs sutartį su sąlyga išlaikyti rentos gavėjus-sutuoktinius iki jų gyvos galvos. Abu mirė. Nutariau parduoti gautą turtą. VĮ Registrų centras išdavė pažymą su žyma bei juridiniu faktu, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Patvirtinome pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį pas notarą, bet pirkėjams registruojant sutartį buvo pareikšta, kad aš buvęs Rentos mokėtojas, privalau parašyti prašymą, jog nutraukiu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Bet LR CK 6.464 str. 1 d. – Išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimas sako:1. Prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Taigi, ar dar reikia nutraukti sutartį, pagal kurią turtas ir taip perėjo mano nuosavybėn?

Mirus rentos gavėjams, turite kreiptis į notarą, kuris patvirtino išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pateikti rentos gavėjų mirties liudijimus. Remdamasis jais, notaras išduos liudijimą, kad mirus rentos gavėjams, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pasibaigė. Šį dokumentą užregistravus Valstybės įmonėje Registrų centre, bus panaikintas įrašas apie išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

17

Norėjau paklausti, ar gyvenant santuokoje iš varžytinių įgytas nekilnojamas turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Iš varžytinių įgytas nekilnojamas turtas pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas po santuokos sudarymo, nesvarbu ar abiejų sutuoktinių ar vieno vardu, remiantis LR CK 3.88 str. 1 d., nebent, remiantis tuo pačiu straipsniu 2 dalimi, yra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Jeigu Jūs su savo sutuoktine esate pasirašę vedybų sutartį, tada reikėtų žiūrėti pagal tos sutarties nuostatas.