Valdžia duoti nemoka
Šalies valdžiai pagaliau pasiryžus patvirtinti, jog nekilnojamojo turto mokestis gyventojams yra neišvengiamas, opozicija puolė kaltinti ją cinizmu ir rinkėjų apgaudinėjimu.
Tai rodo, jog Seime gali kilti aršūs mūšiai, mat net ir valdančiajai daugumai priklausantys politikai kol kas dar nėra apsisprendę, ar tikrai palaikys naujo mokesčio įvedimą.
Tuo metu ekspertai neabejoja, kad, siekiant išvengti apmokestinimo, šalyje pagausės fiktyvių teisių į nekilnojamąjį turtą perrašinėjimo sandorių.
Kartu paskelbto gyventojų pajamų mokesčio mažinimo nauda analitikai taip pat abejoja. Juolab kad minimalią algą gaunančių gyventojų pajamos per trejus metus išaugtų mažiau nei dvidešimčia litų.
Vienas būstas - vienai šeimai
Finansų ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys "Vakarų ekspresui" teigė, jog konkretus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas turėtų būti parengtas iki balandžio, mat pats įstatymas turi būti priimtas iki liepos 1-osios.
"Dabar prasidės įstatymo kūrimas. Apie jo gaires dar nieko negalima pasakyti. Manau, kad vieno neapmokestinamo būsto sąvoka bus taikoma šeimai, o ne pavieniam fiziniam asmeniui", - teigė ministro patarėjas.
Jis taip pat pripažino, kad įstatymo rengėjai bus bejėgiai užkirsti kelią nekilnojamojo turto perrašinėjimui ar fiktyviam perpardavinėjimui artimiems giminaičiams. Ekspertai prognozuoja, kad siekiant išvengti naujojo mokesčio Lietuvoje tokių sandorių tikrai pagausės.
"Nekilnojamasis turtas tikriausiai pradės plisti į daugybės žmonių, pavyzdžiui, giminaičių rankas. Kam įvesti tokį mokestį, iš kurio galima tikėtis 20-30 mln. litų pajamų?" - sakė Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Tačiau Klaipėdoje dirbantis notaras Marius Stračkaitis prognozuoja, kad fiktyvaus nuosavybės atsisakymo bumo nebus, nes tai yra rizikinga.
Be to, net ir tokie sandoriai gali būti brangūs.
"Jei asmuo dovanoja nekilnojamąjį turtą artimam giminaičiui, kuriais laikomi tėvai, sutuoktinis ar vaikai, notarui tereikia mokėti 100 litų. Tokiu atveju apsieinama be jokių mokesčių valstybei. Tuo tarpu vertingo turto dovanojimo broliams, tetoms, dėdėms ar pusbroliams sandorių praktiškai nebūna, nes tokiu atveju reikia sumokėti 33 procentų turto vertės mokestį valstybei. Jeigu sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris, mokestis notarui siekia nuo 0,5 iki 1 procento turto vertės. Tačiau jei turtas parduodamas brangiau nei buvo įsigytas, valstybei dar reikia sumokėti 15 procentų gauto pelno", - teigė notaras.
Valdžia - neprognozuojama
Žadamu įvesti nekilnojamojo turto mokesčiu valdančioji koalicija siekia kompensuoti gyventojų pajamų apmokestinimo tarifo mažinimą. Jį ateinančiais metais žadama sumažinti nuo 33 iki 30 proc. Teigiama, kad po 3 proc. jis mažės dar dvejus metus iš eilės, kol pasieks 24 proc. ribą.
Dabar už 500 litų mėnesinę algą dirbantis žmogus, jei jam netaikomi lengvatiniai neapmokestinamų pajamų dydžiai, atskaičius mokesčius "į rankas" gauna 430,7 lito. Sumažinus gyventojų pajamų mokestį iki 30 proc., jo pajamos padidėtų beveik septyniais litais. 2007 metais jis jau turėtų gauti 443,3 lito, o mokesčiui pasiekus 24 proc. ribą - 449,6 lito.
1000 litų algą dabar gaunantis žmogus, atskaičius mokesčius, į namus dabar parsineša 765,7 lito. Sumažinus mokesčius, jo pajamos nuo 2006-ųjų sausio 1 d. išaugtų iki 787 litų. Nuo 2007-ųjų jos padidėtų dar 21 litu, o 2008-aisiais jau siektų 829 litus.
Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, jog tokios valdžios malonės dėka darbdaviai turės pretekstą nebedidinti algų. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos viceprezidentė Guoda Steponavičienė įsitikinusi, jog darbdaviai nebeturi kur trauktis.
"Aišku, jei ieškai preteksto nedidinti algų, tiks ir šis atvejis. Tačiau darbdaviai elgtis taip paprasčiausiai nebegali - darbuotojams egzistuoja daugybė alternatyvų, tarp jų - ir užsienyje. Pastaruoju metu Lietuvoje kur kas aktualesnė tapo darbo jėgos trūkumo problema, o ne bedarbystė", - "Vakarų ekspresui" teigė ekspertė.
Anot jos, daug didesnį pavojų kelia tai, kad dabartinė valdžia elgiasi neprognozuojamai.
"Planuojamos mokesčių reformos trūkumas yra tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mažinimas vyks palaipsniui. Tai nekelia pasitikėjimo. Vien premjero teiginiai, kad metams bus pratęstas kelių mokesčio rinkimas, kuris turėjo būti panaikintas jau po keturių mėnesių, sukelia didžiulį nepasitikėjimą valdžia. Kas, esant tokiai situacijai, gali garantuoti, kad kitąmet, pavyzdžiui, nesėkmingai vykdant biudžetą, nebus pasakyta, jog tolesnis darbo jėgos apmokestinimo mažinimas bus atidedamas. Tad vargu ar lemta išsipildyti premjero prognozėms, jog valdžios vykdoma mokesčių reforma 17-18 proc. sumažins šešėlinės ekonomikos apimtis. Manau, bus nemažai abejojančiųjų, kurie nuspręs palaukti, kol iš tikrųjų sumažės mokesčiai ir tik tada bandys išlysti "iš šešėlio", - sakė G. Steponavičienė.
"Tai - supercinizmas"
Klaipėdietis parlamentaras Vytautas Čepas teigė esantis griežtai nusistatęs prieš tokią mokesčių reformą.
"Naujas nekilnojamojo turto mokestis guls ant vidutinio sluoksnio atstovų pečių. Dažnas šio sluoksnio atstovas dar vieną butą ar namą yra nusipirkęs iš ilgai taupytų pinigų ar yra paveldėjęs. Valdantieji viena ranka duoda, o kita ruošiasi atimti net daugiau. Valdančiosios koalicijos veiksmus galima įvardyti kaip supercinizmą. Štai Darbo partija rinkimų kampanijos metu skelbė tik apie mokesčių mažinimą ir kategoriškai pasisakė prieš naujus mokesčius. O dabar viskas daroma atvirkščiai", - teigė V. Čepas.
Jo kolega Vytautas Grubliauskas taip pat pasisakė prieš planuojamą mokesčių reformą.
"Valdančioji dauguma nuėjo pačiu lengviausiu keliu - yra dar daug neišnaudotų resursų mokesčių surinkimo ir administravimo srityje, kuriuos būtų galima panaudoti sumažėjusiam gyventojų pajamų apmokestinimui kompensuoti", - mano parlamentaras.
"Esu kategoriškai prieš tokį mokestį. Jis tik pablogins Lietuvos ekonominę situaciją. Mokestis kris ant vidutinės klasės, kurios gretas reikia gausinti, o ne slėgti naujais mokesčiais. Jei vis dėlto bus nuspręsta mokestį susieti su būsto rinkos verte, bus suduotas dar didesnis smūgis, mat dauguma jaunų šeimų perka vertingus būstus imdami kreditus iš bankų", - teigė Seimo narys Eligijus Masiulis.
Neigia nepaisantys pažadų
Klaipėdoje išrinktas socialliberalas Vaclovas Stankevičius neslepia, jog Seime balsuojant dėl naujo mokesčio įvedimo laikysis tokios pozicijos, kokią priims partija.
"Paklusiu Koalicinės tarybos valiai, jos siūlymui. Neslėpsiu, kad koaliciją išlaikyti yra sudėtinga, reikia daryti daug kompromisų. Tad vardan politinio stabilumo šalyje privalu paisyti partinių susitarimų", - teigė politikas.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai priklausanti klaipėdietė Seimo narė Aldona Staponkienė teigė, kad nuomonę nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo klausimu susidarys tuomet, kai bus parengtas įstatymo projektas su konkrečiais skaičiais.
"Jis dar bus svarstomas ir Koalicinėje taryboje, ir frakcijoje. Be abejo, paprastai balsuojant prisiklausoma frakcijoje vyraujančios nuomonės, tačiau neatmetu galimybės, jog gali tekti ir atsitraukti nuo frakcijos pozicijos", - sakė A. Staponkienė.
Ji atmetė kaltinimus dėl neva veidmainiškų priešrinkiminių pažadų.
"Mokesčių našta mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms akivaizdžiai sumažės - taip vykdomi prieš rinkimus duoti pažadai, o nekilnojamojo turto mokestį buvo nutarta įvesti tik atsižvelgiant į galimą biudžeto deficitą", - sakė parlamentarė.
Socialdemokratė Irena Šiaulienė teigia, kad jos pozicija taip pat paaiškės tuomet, kai įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti partijai.
"Aišku, kad visada reikia palaikyti partijos poziciją. Socialdemokratai vykdo nuoseklią mokesčių mažinimo politiką", - atmetė kaltinimus dėl priešrinkiminių pažadų nepaisymo klaipėdietė parlamentarė.
Uostamiesčio Darbo partijos skyriaus vadovas Antanas Bosas sakė, kad dėl naujojo mokesčio frakcija apsispręs šiandien.
"Kaip nutars ji, tokia bus ir mano pozicija", - teigė A. Bosas, pabrėžęs, kad kaltinimai Darbo partijai dėl rinkiminių pažadų laužymo dar yra ankstyvi.
Beje, prezidentas Valdas Adamkus, kurio parašas įstatyme taip pat yra reikalingas, dar nėra viešai pareiškęs nuomonės apie nekilnojamojo turto mokestį.
"Prezidentas savo poziciją žada suformuluoti ketvirtadienį, kai susitiks su finansų ministru", - "Vakarų ekspresui" sakė Prezidentūros spaudos tarnybos vadovas Marius Lukošiūnas.