„Sekimas” jau įteisintas įstatymu
„Sekimas” jau įteisintas įstatymu
Atkūrę Lietuvos nepriklausomą valstybę, vylėmės, kad gyvensime tikroje demokratinėje ir teisinėje šalyje. Deja, realus gyvenimas eina sava vaga, o geri norai lieka tik mūsų siekiais ir troškimais. Gal todėl pas mus ir įstatymai kuriami dažniausiai ne visuomenei ir ne žmogui, o valstybei.
1997 m. gegužės 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas, kuris įsigaliojo nuo birželio 10 dienos.
Kam yra priimtas šis įstatymas?
Jo paskirtis ir tikslai nusakomi pačiame įstatyme taip: „Įstatymas reglamentuoja teisinius operatyvinės veiklos pagrindus, objektus, subjektus bei jų teises ir pareigas, operatyvinės veiklos metodus ir priemones, jų naudojimo pagrindus ir tvarką, taip pat šios veiklos kontrolę, priežiūrą ir finansavimą“.
Norėdami suprasti šio įstatymo užmačias, turime išsiaiškinti, kas yra operatyvinė veikla. O tai yra valstybės įgaliotų institucijų teisinė žvalgybinio ir kontržvalgybinio pobūdžio kovos su nusikalstamumu forma.
Prisiminkime mūsų pagrindinį įstatymą – Konstituciją. Joje sakoma, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, nuosavybė taip pat neliečiama, kaip, beje, ir jo būstas... O svarbiausia – kad žmogaus asmuo yra neliečiamas!
Lyg ir viskas aišku: į pagrindines žmogaus teises ir laisves niekas kėsintis negali. Niekas... išskyrus įstatymų leidėją, t.y. Seimą.
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą gali būti sekami asmenys, apie kuriuos operatyvininkai turi duomenų, kad jie priklauso nusikalstamam susivienijimui, slapstosi, yra nuteisti ar teisiami, rengiasi padaryti nusikaltimą ir t.t.
Kaip žinome, taisyklės tam ir kuriamos, kad jose būtų padarytos išimtys. Ir šis įstatymas turi vieną esminę išimtį – negalima taikyti specialios technikos, gyvenamosios patalpos slaptos apžiūros, susirašinėjimo, telegrafo ir kitų pranešimų slaptos kontrolės prieš Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės narius.
Čia jau viskas pagal Konstituciją: Prezidento ir Seimo nario asmuo neliečiamas!
Taigi: įstatymo leidėjai prisiminė Konstitucijos 62-ąjį ir 86-ąjį straipsnius, bet kažkodėl pamiršo 22-ąjį, kuriame sakoma, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas yra neliečiami.
Juk Konstitucija teigia, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Matyt, šia nuostata („tik pagal įstatymą“) vadovaudamasis Seimas ir priėmė šį Operatyvinės veiklos įstatymą.
Jį nagrinėsime ir kituose laikraščio numeriuose.
Aldas Vabuolas