Naujienos

2016

4'19

Pas notarą – ir sandorių tvirtinti, ir ginčų spręsti

Buhalterija Nr. 15 (588), 2016-04-19

Šių metų pradžioje įsigaliojus kai kurioms Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo pataisoms, klientai galės kreiptis į notarus dėl naujų paslaugų. Pastarieji galės išduoti vykdomuosius raštus, kai nevykdomos notariškai patvirtintos sutarties nuostatos. Tokiu atveju bus galima kreiptis tiesiai į antstolį ir išieškoti skolą bei delspinigius be teismo. Nuo šiol notaro specialiu antspaudu – Apostille – patvirtinti dokumentai galios ir užsienyje. Pas notarą taip pat bus galima išspręsti ir įvairius civilinius ginčus. Naujas notarų funkcijas sutiko pakomentuoti Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius STRAČKAITIS.
Notaro patvirtintas dokumentas galios užsienyje
Kai kuriuos dokumentus, kad juos galėtų svarstyti kitų valstybių institucijos, reikia tvirtinti Apostille. Iki šiol tokią paslaugą teikė tik Užsienio reikalų ministerija, kurios duomenų bazėje sukaupti visi antspaudų ir parašų pavyzdžiai. Nuo šių metų pradžios dokumentų parašus ir antspaudus galės tvirtinti ir notarai. Ne visi mūsų savaitraščio skaitytojai yra girdėję apie apostilę – ką ji reiškia, kodėl ji būtina? Paklaustas apie tai, Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis aiškina: „Tam, kad Lietuvoje išduotas pareigūnų pasirašytas dokumentas galiotų už Lietuvos ribų, jis turi turėti vadinamąją Apostille, paprastai tariant, specialų antspaudą. Iki šių metų pradžios minėtąsias Apostille žymas galėjo uždėti tik Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, o nuo šių metų sausio 18-osios tai gali daryti visi Lietuvos notarai“. Kaip tai atrodo realybėje? Notaras aiškina, kad Lietuvos pilietis, gyvendamas kokiame nors nuo Vilniaus nutolusiame rajone, norėdamas išvažiuoti į užsienį uždarbiauti, ir turėdamas vežtis, pvz., gimimo, santuokos liudijimą, iki šių metų pradžios privalėjo važiuoti į Vilnių (į Užsienio reikalų ministeriją). Pagal naująją tvarką jis kreipiasi į artimiausią notarą – susimokėjus 15 eurų mokestį, dokumentas patvirtinamas specialiu reljefiniu antspaudu. Tokį dokumentą jis gali užsienyje pateikti kaip galiojantį. Kiekvienas notaras turi jam specialiai pagamintą vardinį reljefinį antspaudą. Notariniams dokumentams gali būti taikomos specialios apsaugos priemonės – viena jų yra „saugus notaro antspaudas“, suteikiantis dokumentui daugiau patikimumo garantijų. Kaip paaiškino M. Stračkaitis, Saugaus notaro antspaudo projektą inicijavo Tarptautinė notariato sąjunga, vienijanti 86 valstybių notarus. Šiuo metu vykstančiame eksperimentiniame projekto etape savanoriškai sutiko dalyvauti beveik trys dešimtys (dešimtadalis) Lietuvos notarų. Saugus notaro antspaudas – speciali ir unikalų numerį turinti priklijuojama žyma, kurios neįmanoma pašalinti nesunaikinus dokumento. M. Stračkaičio nuomone, Lietuvoje tokios notarinių dokumentų apsaugos priemonės jau nebėra aktualios, nes gerai išplėtoti registrai ir duomenų bazės, kuriuose realiu laiku galima patikrinti notarinių dokumentų autentiškumą ir atitiktį originalui. Tačiau daugelyje pasaulio valstybių technologijų pažanga nėra tokia sparti, todėl notariniai dokumentai reikalauja papildomų apsaugos priemonių. „Saugus notaro antspaudas suteikia dokumentui papildomų patikimumo garantijų, informacijos apie dokumentą patvirtinusį notarą ir apsaugo nuo suklastojimo ar kopijų padirbimo. Tai ypač aktualu, kai vienos valstybės notaro patvirtinti dokumentai – pažymos, įgaliojimai, dokumentų išrašai, jų kopijos ir kt. – juda per sienas“, – teigia notaras.
Ginčą galima išspręsti pas notarą
Lietuvoje sudarytos teisinės prielaidos taikyti vieną iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų – taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją). Paskelbtas netrumpas teismo mediatorių sąrašas, bet notarų jame iki šiol nebuvo. Įsigaliojus įstatymų pataisoms, notarai galės tapti mediatoriais ir padės spręsti įvairius civilinius ginčus. Gal Lietuvoje labai trūksta mediatorių, kad ir notarai turės jais būti? Paklaustas apie tai, Notarų rūmų prezidentas aiškina: „Notaro darbas pats savaime numato sutarties šalių pozicijų suderinimą, užtikrinimą, kad tos pozicijos geriausiai atitiktų tiek abiejų šalių interesus, tiek ir teisės normas. Notarai kasdieniame darbe susiduria su klientų poreikiais – juk nuolat kyla ginčų tarp paveldėtojų, besidalijančių turtą, nesutariama ir kitais atvejais. Įstatymų leidėjai, žinodami šią notaro darbo specifiką, nusprendė mediacijos funkcijas suteikti ir notarams“. Kitaip tariant, gyventojai, be privalomų notarinių veiksmų, pas notarus galės ateiti dėl savo interesų, siekdami išspręsti ginčą.
Pas notarą tvirtinami grynųjų pinigų ir akcijų perleidimo sandoriai
Išplėtus notarinę sandorių priežiūrą, nuo 2015 m. sausio 1 d. tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, norėdami suteikti didesnę kaip 3 000 eurų paskolą grynaisiais pinigais, dėl tokio sandorio privalo kreiptis į notarą. Buvo smalsu, ar, skolindami grynuosius, asmenys privalo juos atsinešti pas notarą? M. Stračkaitis nuramino, kad notaras nedalyvauja klientams tarpusavyje atsiskaitant grynaisiais ir skaičiuojant pinigus. „Notaras sandorį patvirtina, kai abi pusės patikina, jog pinigų perdavimas ar atsiskaitymas įvyko“, – teigia notaras. Įstatymų leidėjai, inicijuodami privalomą notarinę priežiūrą paskolos sutartims grynaisiais, kai suma viršija 3 tūkstančius eurų, siekė papildomų pinigų plovimo ir kitų finansinių nusikaltimų prevencijos tikslų. Notarai pastebi, kad grynaisiais skolinamasi vis rečiau. Vadinasi, pataisų tikslas pasiteisino. Nuo 2015 m. sausio 1 d. notarai tvirtina ir didesnius akcijų perleidimo sandorius. Pasidomėjus, ar dažnai tvirtinami tokie sandoriai, koks mokestis mokamas notarui už akcijų sandorio tvirtinimą, Notarų rūmų prezidentas paaiškino, kad akcijų perleidimo sandorių notarinis tvirtinimas taip pat buvo mūsų valstybės pastangų kovoti su finansiniais neskaidrumais dalis. Per metus, kai įsigaliojo ši naujovė, akcijų perleidimo sandoriai tapo notarų kasdienio darbo dalimi, kuri nėra kuo nors išskirtinė. „Pirmųjų metų statistiką turėsime šį pavasarį. Kadangi ruošėmės akcijų perleidimo sandoriams, šis notarinis veiksmas nesukėlė netikėtumų ar problemų. Notarai išklausė papildomų kvalifikacijos kėlimo seminarų šia tema“, – pastebi M. Stračkaitis. Pagal Teisingumo ministerijos patvirtintus notarų paslaugų įkainius, už vertybinių popierių perleidimo sutarties patvirtinimą mokama nuo 0,4 iki 0,5 procento perleidžiamų vertybinių popierių perleidimo sumos, bet ne mažiau kaip 14,48 euro ir ne daugiau kaip 5 792,40 euro.
„e.Notaras“ – notarų ir klientų patogumui
Pasak M. Stračkaičio, kuriant elektroninę sistemą „e.Notaras“, šiuo metu sparčiai artėjama prie pirmojo etapo pabaigos – atlikta daugiau negu 90 proc. darbų: sukurta ir įdiegta bendra „e.Notaro“ infrastruktūra, sukurtas sistemos branduolys, vidinis „e.Notaras“ portalas notarams ir notarų biurų darbuotojams, išorinis portalas ir elektroninės paslaugos, standartizuotas notarų paslaugų teikimo procesas, informacijos kaupimas ir saugojimas. Sukurtos integracijos su trečiųjų šalių sistemomis, pvz., valstybiniais registrais. M. Stračkaitis įsitikinęs, kad pirmojo etapo pabaigoje, po bandomosios eksploatacijos, kuri truks apytiksliai iki šių metų vidurio, pradėjus veikti sistemai, kuri dabar testuojama, notarų klientai galės prisijungti prie „e.Notaro“ per „valdžios vartus“, turės galimybę užsakyti notarines paslaugas ir pateikti dokumentus nuotoliniu būdu, taip pat galės gauti informaciją iš notarų biuro apie paskirtą susitikimų laiką, notarinės paslaugos teikimo eigą elektroniniu būdu. „e.Notaras“ informacinė sistema pasiekiama naudojantis įprastais kompiuteriais, planšetėmis ir išmaniaisiais telefonais. Vėliau numatyti sistemos kūrimo antrasis ir trečiasis etapai, kurių planuojamas rezultatas – visos numatytos notarinės paslaugos teikiamos elektroniniu būdu IV brandos lygmeniu, o tam tikros paslaugos teikiamos V brandos lygmeniu tiek, kiek įmanoma pagal teisės aktus. „Išvertus tai į paprastą vartotojo kalbą, siekiama, kad daugumą notarinių veiksmų klientas galėtų atlikti naudodamasis saugiu ryšiu nuotoliniu būdu. Svarbu paminėti, kad net ir per atstumą „e.Notaro“ sistema užtikrins notaro teisinę priežiūrą, kad sandoris visiškai atitiktų įstatymus“, – tikina notaras.
Gyventojai notarais pasitiki
Notarų rūmų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 263 notarai, kurie dirba 227 notarų biuruose visoje šalyje. Tik dvejose nedidelėse savivaldybėse – Rietavo ir Pagėgių – nėra nuolatinių notarų. Tam, M. Stračkaičio nuomone, nebuvo poreikio, tačiau ten nustatytomis dienomis atvykdavo dirbti paskirti notarai iš Telšių ir Jurbarko. Minėtajam Jurbarko notarui nutraukus veiklą, Pagėgių gyventojai laikinai turi vykti į gretimose savivaldybėse dirbančius notarų biurus. Tačiau netrukus, kaip patikino pašnekovas, bus skelbiamas naujas konkursas notaro pareigoms Jurbarke užimti, ir neabejotinai bus sprendžiamas Pagėgių gyventojų aptarnavimo klausimas. M. Stračkaitis svarsto, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančių notarų skaičiaus užtenka, nes į užsienį išvyko nemažai žmonių, ypač iš nedidelių rajonų. „Jaučiame, kad po ekonominės krizės, kai notarų veiksmų skaičius buvo labai sumažėjęs, žmonės pas notarus atvyksta vis dažniau. Prieš krizę, 2006 metais, buvo atlikta 2,5 mln. notarinių veiksmų, o 2009 metais šis rodiklis krito iki 1,5 mln. veiksmų. Vėliau notarinių veiksmų skaičius stabilizavosi. Taigi, notarai nesėdi be darbo, tačiau eilių biuruose taip pat nėra“, – teigia notaras. Šią tendenciją patvirtina ir pernai atliktas „Vilmorus“ tyrimas. Net 64 proc. respondentų atsakė, kad notarų biurų Lietuvoje pakanka. Ir net 65 proc. respondentų, kuriems pastaruoju metu teko lankytis biuruose, teigė, kad notaras juos priėmė iškart. Pavedus notarams tiek naujų funkcijų, turbūt jiems neužteks turimų kompetencijų. Notarai turės papildomai kelti savo kvalifikaciją. Jeigu bus daugiau investuojama į notarų mokymą, ar neišaugs jų teikiamų paslaugų įkainiai? M. Stračkaitis teigia: „Naujos notarų funkcijos neatsiranda netikėtai. Seimui priėmus pluoštą Civilinio kodekso, Notariato įstatymo ir kitų teisės aktų pataisų, numačiusių naujų notarinių veiksmų atsiradimą, Lietuvos notarų rūmai turėjo kelis mėnesius, kad pasiruoštų naujovėms“. Lietuvos notarų rūmų viena pagrindinių funkcijų – užtikrinti notarų kvalifikacijos kėlimą. 2015 metų pabaigoje Lietuvos notarų rūmai surengė ištisą papildomų seminarų ir mokymų ciklą, kuris buvo įtrauktas į jau egzistuojančią notarų kvalifikacijos kėlimo programą. Seminarai, kuriuos lankyti notarai privalo, rengiami ir šiemet. Anot M. Stračkaičio, notarų deramos kvalifikacijos ir darbo kokybės užtikrinimas – Lietuvos notarų rūmų nuolatinė pareiga, todėl planiniai ir papildomi notarų mokymai rengiami kasmet. Notarų rūmų prezidentas nuramina, kad tai niekaip nesusiję su notaro paslaugų įkainiais, kuriuos nustato teisingumo ministras. M. Stračkaitis – jau trečią kadenciją yra Notarų rūmų prezidentas. Paprašytas įvardyti neišspręstas problemas ir veiklos prioritetus, jis išdėsto savo požiūrį: „Problemas esu linkęs vadinti iššūkiais, kurių sprendimas suteikia žinių ir patirties. Mūsų profesijos atstovai turi teorinių, praktinių žinių, taip pat milžinišką patirtį, ir, svarbiausia – nuolatinį gyventojų pasitikėjimą. Pernykštė sociologinė apklausa, kurią užsakėme jau dešimtus metus iš eilės, patvirtino, kad visą dešimtmetį gyventojai notarais pasitiki labiausiai tarp teisinių profesijų ir institucijų. Toks vertinimas – ne atsitiktinis, o atspindi nuolatines notarų pastangas. Mano prioritetai, už kurių vykdymą dukart per metus atsiskaitau notarams, yra kokybiškos ir šiuolaikiškos paslaugos teikimas gyventojams. Tam, kad klientas būtų patenkintas, turime būti šiuolaikiški, privalome turėti moderniausias darbo priemones ir aukščiausios kvalifikacijos žinių“.